Larmoro precesija
- Panašias reikšmes žr. čia
Larmoro precesija (pavadinta pagal J. Larmorą) – branduolio, atomo ar elektrono magnetinio momento precesija apie išorinio magnetinio lauko kryptį. Larmoro precesija yra glaudžiai susijusi su branduolių magnetinio rezonanso reiškinio teoriniu aprašymu.
Aiškinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klasikinis aiškinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klasikiniu požiūriu šį reiškinį galima paaiškinti remiantis vaikiško vilkelio precesijos pavyzdžiu. Tokiu atveju kalbama apie jėgos momentą, atsirandantį dėl nagrinėjamo objekto ir magnetinio lauko sąveikos: .
Kvantinės mechanikos požiūris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kvantinės mechanikos požiūriu, magnetinio lauko, nukreipto z ašies kryptimi, hamiltonianas yra proporcingas sukinio projekcijos į magnetinio lauko kryptį operatoriui : . Proporcingumo koeficientas vadinamas Larmoro dažniu.
Savo ruožtu, posūkio apie ašį kampu operatorius yra .
Matome, kad Šredingerio lygtes natūraliojoje vienetų sistemoje (kai )
sprendinys:
- .
Galime interpretuoti, kad pradinė būsena Larmoro precesijos metu yra sukama dažniu apie magnetinio lauko kryptį.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Levitt, M. H. Spin Dynamics: Basics of Nuclear Magnetic Resonance. 1st ed. Chichester: John Wiley & Sons, 2001. 686 p. ISBN 0-471-48922-0.