Larmoro precesija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Panašias reikšmes žr. čia

Larmoro precesija (pavadinta pagal J. Larmorą) – branduolio, atomo ar elektrono magnetinio momento precesija apie išorinio magnetinio lauko kryptį. Larmoro precesija yra glaudžiai susijusi su branduolių magnetinio rezonanso reiškinio teoriniu aprašymu.

Aiškinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klasikinis aiškinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klasikiniu požiūriu šį reiškinį galima paaiškinti remiantis vaikiško vilkelio precesijos pavyzdžiu. Tokiu atveju kalbama apie jėgos momentą, atsirandantį dėl nagrinėjamo objekto ir magnetinio lauko sąveikos: .

Kvantinės mechanikos požiūris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kvantinės mechanikos požiūriu, magnetinio lauko, nukreipto z ašies kryptimi, hamiltonianas yra proporcingas sukinio projekcijos į magnetinio lauko kryptį operatoriui : . Proporcingumo koeficientas vadinamas Larmoro dažniu.

Savo ruožtu, posūkio apie ašį kampu operatorius yra .

Matome, kad Šredingerio lygtes natūraliojoje vienetų sistemoje (kai )

sprendinys:

.

Galime interpretuoti, kad pradinė būsena Larmoro precesijos metu yra sukama dažniu apie magnetinio lauko kryptį.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Levitt, M. H. Spin Dynamics: Basics of Nuclear Magnetic Resonance. 1st ed. Chichester: John Wiley & Sons, 2001. 686 p. ISBN 0-471-48922-0.