Laringofonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Laringofonas (lot. laringo 'gerklos' + gr. phonз 'garsas') – specialus mikrofonas, kuris transformuoja kalbant kaklo odoje prie ties gerklomis sklindančius garso virpesius į elektrinius signalus. Naudojamas labai triukšmingoje aplinkoje, kur akustinis triukšmas neleidžia naudoti paprastų mikrofonų. Naudojami lakūnų, tankistų šalmuose (šalmofonuose).

Laringofonas turi būti tvirtai priglaustas prie kaklo odos. Laringofonas patikimai fiksuoja šnabždesį, todėl naudojami ir netriukšmingoje aplinkoje – pvz., žvalgyboje ir panašiose slaptose operacijose, kur svarbu išlikti nepastebėtiems. Tam skirti laringofonai vadinami taktiniais laringofonais (angl. tactical throat microphone).

Egzistuoja ir laringofonai, skirti dainininkams.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. The Thumper. Throat microphone Archyvuota kopija 2008-05-11 iš Wayback Machine projekto.