Lansango karalystė
Lan Xang Hom Kao Lansango karalystė | ||||
buvusi karalystė | ||||
| ||||
Karalystė (žalia) apie 1400 m. | ||||
Sostinė | Luangprabangas, Vientianas (nuo 1560 m.) | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
karaliai | ||||
1354-1385 | Fa Ngumas | |||
1698-1706 | Setthathirath II | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Dinastijos pradžia | 1354 m., 1354 | |||
- Subyrėjimas | 1707 m. | |||
Lansango karalystė (lao. ລ້ານຊ້າງ = lâansâang – „dešimt tūkstančių dramblių“) – istorinė laosiečių etninės grupės karalystė, egzistavusi XIV–XVIII a. dabartinio Laoso ir rytų Tailando teritorijose. Lansango karalystės pavadinimas reiškė „dešimt tūkstančių dramblių“, ir tai buvo užuomina į tuometinę karalystės didelę karinę galią.
Raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karalystės pirmtakė buvo Muang Sua karalystė to paties pavadinimo tajų kultūriniame regione.
Karalystę 1354 m. įkūrė karalius Somdetch Brhat-Anya Fa Ladhuraniya Sri Sadhana Kanayudha Maharaja Brhat Rajadharana Sri Chudhana Negara (geriau žinomas Fa Ngum vardu). 1353 m. Fangumo armija įsiveržė į Ajutajos karalystės rytines teritorijas. Ajutajos karalius Utongas buvo priverstas pasirašyti taikos sutartį. Už tai karaliui Fangumui į žmonas išleido savo dukrą Nangkeolotfahą (Nang Keo-Lot-Fah), atidavė 101 dramblį, po 20 000 auksinių ir sidabrinių monetų, 100 000 retų ragų ir kitokių daiktų[1].
Karalystė, kurią valdė laosiečiai, o jiems padėjo tailandiečiai ir kalnų gyventojai, sėkmingai egzistavo daugiau nei 300 metų. Visi Fa Ngumo pasekėjai sėkmingai, tačiau patyrė ir svetimšalių invazijų – vietnamiečių 1478–1479 m., tailandiečių – 1536 m. ir mianmariečių 1571–1621 m. Po kovų su Kinija ir Vietnamu La Sango karalystė buvo didžiausia Pietryčių Azijoje.
Karalystė egzistavo iki 1709 m., kuomet ji suskilo į tris dalis: Luangprabango, Vientiano ir Champasako karalystes.
Valdovų sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tajų istorija |
Tailando, Laoso |
Lygumų karalystės VIII-XIII a.: |
Khmerų imperija, Dvaravati, Haripundžaja
|
Aukštumų karalystės VIII-XIII a.: |
Nandžao, Čeng Hungas, Sua, Hiranas
|
Karalystės XIII-XVIII a.: |
Lan Na, Lan Sangas, Sukhotajus, Ajutaja, Šanų valstybės
|
Karalystės XVIII-XIX a.: |
Thonburis, Vientianas, Luangprabangas, Čampasakas, Phuanas |
Ratnakosinas, Prancūzijos Indokinija |
Tailando karalystė, |
Laoso karalystė > Laoso LDR |
Istoriniai regionai: |
Thaengas, Čeng Hungas, Phuanas, Sua, Isanas, Šiaurės Tailandas, Centrinis Tailandas, Hongsa |
- Fa Ngum (1353–1372)
- Samsenthai (1372–1417)
- Lan Kham Deng (1417–1428)
- Phommathat (1428–1429)
- Khamtum (Thao Khamtum) (1429)
- Meun Sai (1429–1430)
- Konekham (1430–1432)
- Kham-Tam Sa (1432)
- Lue-Sai (1432–1433)
- Khai Bua Ban (1433–1436)
- Khong Kham (1436–1438)
- Tarpuvaldis (1438–1441)
- Chaiyachakkapat-Phaenphaeo (Sao Tiakaphat) (1441–1478)
- Vietnamo okupacija (1478–1479)
- Suvanna Banlang (Theng Kham) (1479–1485)
- Lahsaenthai Puvanart (1485–1495)
- Somphou (Samphou) (1495–1500)
- Visunarath (1500–1520)
- Photisarath I (1520–1548)
- Setthathirat I (1548–1571)
- Saensurin (1572–1574)
- Maha Oupahat (Mianmaro vasalas) (1575–1580)
- Saensurin (1580–1582)
- Nakhon Noi (Mianmaro vasalas) (1582–1583)
- Tarpuvaldis (1583–1591)
- Nokeo Koumanh (1591–1596)
- Voravongsa Thammikarath (1596–1622)
- Upanyuvarat (1622–1623)
- Photisarath II (1623–1627)
- Mon Keo (Mongkeo) (1627)
- Tone Kham (1627–1633)
- Vichai (1633–1637)
- Suriya Vongsa I (1637–1694)
- Tian Thala (1690–1695)
- Nan Tharat (1695–1698)
- Setthathirath II (1698–1706)