Lamechas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lamechas (hebr.לֶמֶךְ‎‏‎) – Senojo Testamento personažas, minimas Pradžios knygoje, vienas iš prieš tvaną gyvenusių patriarchų, Adomo sūnaus Seto palikuonis.

Pasakojama, kad Metušelachas sūnaus Lamecho susilaukęs, būdamas 187 metų. Lamechas turėjęs jaunesnių brolių ir seserų, tačiau jų vardai neminimi. Išgyvenęs 182 metus, Lamechas susilaukęs sūnaus Nojaus. Tokį vardą davęs, nes „Iš tos pačios žemės, kurią Viešpats prakeikė, šis atneš mums atgaivos nuo mūsų darbų ir mūsų rankų triūso.“ Paskui Lamechas susilaukęs kitų sūnų bei dukterų (jų vardai neminimi). Iš viso nugyvenęs 777 metus.[1]

Kaino palikuonių sąraše taip pat minimas Lamechas. Atsižvelgiant į šį ir kitus abiejuose sąrašuose paminėtų vardų panašumus, teigiama, kad šios genealogijos – dvi skirtingos to paties sąrašo redakcijos.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pradžios knygos 5 skyrius. BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.
  2. Emil G. Hirsch, M. Seligsohn. LAMECH. Jewish Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-09-11.