Pereiti prie turinio

Laiminga meilė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laiminga meilė

PavadinimasLove Happy
Kilmės šalisJAV
RežisieriusDavid Miller
Prodiuseris (-iai)Lester Cowan
Mary Pickford
Scenaristas (-ai)Frank Tashlin
Mac Benoff
KompozitoriusAnn Ronell
VaidinaHarpo Marx
Chico Marx
Groucho Marx
Ilona Massey
Vera-Ellen
Marion Hutton
Marilyn Monroe
Metai1949
ŽanrasMuzikinė komedija
Trukmė85 min.
KalbaAnglų k.
PlatintojasUnited Artists
IMDb įrašas

Laiminga meilė (angl. Love Happy) – 1949 m. JAV filmas, muzikinė komedija. Režisierius – David Miller, prodiuseriai – Lester Cowan ir Mary Pickford, scenarijaus autoriai – Frank Tashlin ir Mac Benoff, scenarijus grįstas Harpo Marx kūriniu. Pagrindinius vaidmenis atliko Harpo Marx, Chico Marx, Groucho Marx, Ilona Massey, Vera-Ellen ir Marion Hutton. Epizodinį vaidmenį atliko Marilyn Monroe.[1]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Filmas sukasi apie deimatų vėrinį, kuris buvo paslėptas paprastoje konservų skardinėje ir atsitiktinai pavogtas parduotuvių vagiūkščio. Deimantų ieško daugybė žmonių – nuo bedarbio nebylio iki kilmingosios madam Egeliči (Egelichi)…
Pavadinimas[2] Atlikėjas (-ai) Pastabos
„Love Happy“ Dainavo Marion Hutton (su choru, šoko Vera-Ellen) Šokio reprizą atliko Paul Valentine
„Willow Weep for Me“ Šoko Vera-Ellen (su vyrų choru) -
Happy Birthday to You Harpo Marx (arfa) -
„Who Stole the Jam?“ Dainavo Marion Hutton -
„Gypsy Love Song“ Chico Marx (pianinas)
Leon Belasco (smuikas)
-
„Old Folks at Home (Swanee River)“ Harpo Marx (arfa) -
„Polonaise in A Flat, Op. 53“ Chico Marx (pianinas) -
„Rock-a-Bye Baby“ - Harpo siūbuoja ant švytuoklės

Kritikų atsiliepimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Penkių brolių komikų grupės „Marx Brothers“ gerbėjai šį filmą laiko jų prasčiausiuoju. 1949 m. spalio 8 d. savo pirmajame puslapyje, taip pat filmo apžvalgoje tame pačiame numeryje,[3] kino filmų prekybos periodinis leidinys „Harrison's Reports“, niekada nepritariantis jokiems filmams, kuriuose rodomi prekės ženklo produktai, griežtai kritikavo šį filmą dėl jame vaizduojamų gaudynių ant stogo tarp reklaminių stendų, reklamuojančių „Baby Ruth“, „General Electric“, „Fisk Tires“, „Bulova“ laikrodžius, „Kool“ cigaretes, „Wheaties“ ir „Mobil“ benziną.

Vėlesniais metais, kalbėdamas apie puikų įspūdį, kurį padarė Marilyn Monroe filmo perklausų (bandymų) metu, televizijos laidoje „Today“ Groucho šį filmą pavadino siaubingu.[4]

  1. „Love Happy“. IMDb. Nuoroda tikrinta 2023-01-30.
  2. „Love Happy (1949): Soundtracks“. IMDb. Nuoroda tikrinta 2023-01-30.
  3. Harrison's Reports; 1949-10-08, p. 162
  4. Video YouTube svetainėje