Ladako kalnagūbris
Ladako kalnagūbris – kalnagūbris Indijoje, Džamu ir Kašmyro valstijoje (Ladake), ir Kinijoje, įsiterpęs tarp Himalajų ir Karakorumo. Driekiasi iš šiaurės vakarų į pietryčius 600 km. Aukštis iki 6267 m.
Ladako kalnagūbris sudarytas iš prekambro ir paleozojaus metamorfinių uolienų, iškilęs kainozojinės kalnodaros metu. Reljefas alpinis. Yra sniegynų, ledynų. Pietrytine kalnagūbrio dalimi teka Indas (iš Kailaso kalnagūbrio). Jis kerta Ladako kalnagūbrio centrinę dalį, tektoniniu slėniu teka kalnagūbrio šiaurės vakarine papėde ir skiria Ladako kalnagūbrį nuo Himalajų. Šiaurės vakaruose Indo intakas Šajokas skiria Ladako kalnagūbrį nuo Karakorumo.
Būdingas subtropinis žemyninis klimatas, per metus iškrenta ~100 mm kritulių. Plyti kalnų pusdykumių ir kalnų stepių augalija. Turizmas (lankomi Tibeto budizmo vienuolynai). Ladako kalnagūbryje yra Ladako sostinė – Lė[1].
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ladako kalnagūbris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007