Pereiti prie turinio

Lacerna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lacerna (lot. lacerna) – romėnų apsiaustas, dėvėtas ant togos. Nuo penulos skyrėsi tuo, kad buvo atviras apsiaustas kaip ir graikų paliumas. Lacerna buvo susegama ant dešinio peties sagtimi fibula, tuo tarpu penula priskiriama vadinamiesiems vestimentum clausum, drabužiams su anga galvai.

Lacerna buvo įprastas Romos kariuomenės drabužis, bet Cicerono laikais dar buvo neįprastas miesto drabužis. Gana greitai lacerna Romoje tapo įprastu drabužiu. Pasakojama, kad Augustas, pamatęs daug Romos miestiečių, vilkinčių tamsias lacernas, pareikalavo, kad edilai neleistų miestiečiams taip apsirengusiems eiti į forumą ar cirką.

Daug žmonių nešdavosi lacerną ar penulą su savimi eidami į viešas žaidynes, kad turėtų kuo prisidengti nuo lietaus ar vėsos. Lacernos paprastai būdavo tamsių spalvų, dažnai būdavo daromos iš Betijos avių vilnos, tokias lacernas vadino Baeticae lacernae. Kartais lacernas dažydavo Tiro purpuru ar kitomis spalvomis. Marcialis minėjo purpurines lacernas, kainavusias iki 10 000 sestercijų. Eidami į žaidynes vilkdavosi baltas lacernas, kai būdavo žinoma, kad žaidynėse bus imperatorius.

Lacerna dažnai turėdavo gobtuvą (lot. cucullus), kurios būdavo prisiūta drabužio dalis.

  • Lacerna In: Smith W. (1870) Dictionary of Greek and Roman Antiquities

Iliustracijos: