Pereiti prie turinio

Kūras (Šveicarija)

Koordinatės: 46°51′00″ š. pl. 9°32′00″ r. ilg. / 46.85000°š. pl. 9.53333°r. ilg. / 46.85000; 9.53333 (Kūras (Šveicarija))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kūras
Chur
      
Kūras žvelgiant nuo kalnų
Kūras
Kūras
46°51′00″ š. pl. 9°32′00″ r. ilg. / 46.85000°š. pl. 9.53333°r. ilg. / 46.85000; 9.53333 (Kūras (Šveicarija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Šveicarijos vėliava Šveicarija
Kantonas Graubiundeno kantonas Graubiundeno kantonas
Gyventojų (2023[1]) 38 948
Plotas 54,2 km²
Tankumas (2023[1]) 719 žm./km²
Pašto kodas 7000-7007
Vikiteka Kūras
Kirčiavimas Kū̃ras

Kūras (vok. Chur, pranc. Coire, it. Coira, ret. Cuira) – miestas rytų Šveicarijoje, Retijos Alpėse, 593 m aukštyje virš jūros lygio, prie Reino intako Plesuro. Graubiundeno kantono centras. Mašinų ir tiksliųjų prietaisų, metalo apdirbimo, tekstilės, chemijos, maisto (šokolado, vyno, alaus) pramonė. Turistinis centras. Veikia aukštoji teologinė mokykla. Yra katedros, Retijos, dailės, gamtos istorijos muziejai, teatras.

Kūras žymus savo senovinės architektūros senamiesčiu: yra gotikinė Šv. Liucijos bažnyčia su VIII a. kripta (pradėta statyti 1150 m.), romaninė gotikinė katedra su Karolingų laikotarpio reljefais (11551272 m.), vėlyvosios gotikos Šv. Martyno bažnyčia (14741491 m.) su VIII a. sienų fragmentais, gotikinė rotušė (XV–XVI a.), kurioje nuo 1872 m. įrengtas archeologijos, taikomosios dekoratyvinės dailės ir tautodailės muziejus, XVII–XVIII a. akmenų mūro gyvenamieji namai, barokiniai Vyskupų rūmai (atstatyti apie 1737 m.).

Kūras žinomas jau nuo Antikos laikų, kuomet buvo Romos imperijos Retijos provincijos centras. Nuo V a. vyskupijos centras. Nuo X a. priklausė Šv. Romos imperijos kunigaikščiams. Reformacijos metu 1526 m. tapo laisvuoju miestu. 1489 m. įstojo į Šveicarijos sąjungą. Nuo 1820 m. tapo Graubiundeno kantono centru.[2]

  1. Chur, citypopulation.de
  2. Kūras (Šveicarija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003