Kūgis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kūgis
Kūgis

Kūgis – geometrinis paviršius, gaunamas statųjį trikampį sukant aplink vieną iš jo statinių, kuris yra sukimosi arba kūgio ašis. Kito statinio nubrėžtas diskas vadinamas pagrindu, o sukamojo trikampio įžambinė vadinama kūgio sudaromąja.[1] Kūgis priskiriamas prie sukinių, kuris gaunamas sukant geometrinę figūrą plokštumoje apie ašį.

Kūgis, kurio viršūnė yra nupjauta plokštuma, lygiagrečia pagrindui, vadinamas nupjautiniu kūgiu, likusi dalis - likutinis kūgis.[2]

Nupjautinio kūgio tūrio radimo formulė: , čia  – pagrindų plotai,  – aukštinės ilgis.

Nupjautinio kūgio šoninio paviršiaus ploto radimo formulė: , čia  – pagrindų spinduliai,  – sudaromosios ilgis.

Kūgio šoninio paviršiaus plotas: .

Kūgio paviršiaus plotas: .

Kūgio tūris: .

Kūgio pjūviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kūgio pjūvis.
Kūgio pjūvių animacija

Kertant kūginį paviršių plokštuma, gaunamos skirtingos geometrinės figūros: kūgio pjūviai. Priklausomai nuo plokštumos pasvirimo kampo ir santykinės padėties, kūgio pjūviai gali būti apskritimai, elipsės, parabolės arba hiperbolės.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valentinas Matiuchinas. Matematika. Teorija. Praktika. – Tiklis:, 2008. – 79 p. ISBN 978-9955-672-08-1
  2. Autorių kolektyvas. Matematika. Vadovėlis X klasei ir gimnazijų II klasei II dalis. – Kaunas: Šviesa, 2002. – 149 p. ISBN 5-430-034xx-x