Kurajus
Appearance
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c9/%D0%A3%D0%A4%D0%90-%D0%9B%D0%90%D0%94%D0%AC%D0%AF._%D0%90%D0%A0%D0%A2.%D0%A0%D0%95%D0%9C%D0%95%D0%A1%D0%9B%D0%90._%D0%A1%D0%A3%D0%92%D0%95%D0%9D%D0%98%D0%A0%D0%AB_55.jpg/240px-%D0%A3%D0%A4%D0%90-%D0%9B%D0%90%D0%94%D0%AC%D0%AF._%D0%90%D0%A0%D0%A2.%D0%A0%D0%95%D0%9C%D0%95%D0%A1%D0%9B%D0%90._%D0%A1%D0%A3%D0%92%D0%95%D0%9D%D0%98%D0%A0%D0%AB_55.jpg)
Kurajus (bašk. ҡурай, tot. курай, quray) – baškirų ir totorių nacionalinis muzikos instrumentas – atvira išilginė fleita (pučiamasis aerofonas). Ilgis 45–100 cm, su 4 skylutėmis viršuje ir 1 apačioje. Tradiciškai kurajus gaminamas iš Pleurospermum uralense augalo stiebo.
Garsaeilis diatoninis; su perpūtimu išgaunama 2–2 ½ oktavos. Garsas nestiprus, tembras švelnus, minkštas.[1]
Kurajumi grojama tiek solo partijose, tiek ansambliuose, juo pritariama uzliau (gerkliniam dainavimui), taip pat pučiamos dainų ir šokių melodijos, garsų pamėgdžiojimai, programinės pjesės, maršai. Griežia vyrai ir moterys.
Panašūs į kurajų instrumentai: kavalas, nėjus, frula.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Birutė Žalalienė. Kurajus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007