Kurajus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Baškiriški kurajai

Kurajus (bašk. ҡурай, tot. курай, quray) – baškirų ir totorių nacionalinis muzikos instrumentas – atvira išilginė fleita (pučiamasis aerofonas). Ilgis 45–100 cm, su 4 skylutėmis viršuje ir 1 apačioje. Tradiciškai kurajus gaminamas iš Pleurospermum uralense augalo stiebo.

Garsaeilis diatoninis; su perpūtimu išgaunama 2–2 ½ oktavos. Garsas nestiprus, tembras švelnus, minkštas.[1]

Kurajumi grojama tiek solo partijose, tiek ansambliuose, juo pritariama uzliau (gerkliniam dainavimui), taip pat pučiamos dainų ir šokių melodijos, garsų pamėgdžiojimai, programinės pjesės, maršai. Griežia vyrai ir moterys.

Panašūs į kurajų instrumentai: kavalas, nėjus, frula.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Birutė Žalalienė. Kurajus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]