Kromvelio srovė
Kromvelio srovė arba Ramiojo vandenyno pusiaujinė priešsrovė – giluminė kompensacinė srovė (priešsrovė) Ramiajame vandenyne, srūvanti priešinga kryptimi po Pietų pasatų srove (40–300 m gylyje). Driekiasi nuo Naujosios Gvinėjos salos apylinkių iki Galapagų salų. Ilgis 8700 km, plotis iki 300 km, greitis vakaruose 7,3–6,0 km/h, rytuose 3,6 km/h; vidutinis debitas apie 39 mln. m³/s. Vidutinė temperatūra 20–22 °C. Druskingumas 35 ‰. Rytuose Kromvelio srovė pereina į paviršines sroves, tekančias į vakarus.[1]
Vandenyno vakaruose Kromvelio srovės šerdis yra 200 m gylyje, rytuose iškyla iki 50 m aukščio, o nurimus pasatiniams vėjams gali iškilti į paviršių.[2]
Srovę 1952 m. atrado Jungtinių Amerikos Valstijų okeanografinė ekspedicija (pavadinta ekspedicijos vadovo Taunsendo Kromvelio vardu).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Cromwellio srovė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 234