Krizantas Juknevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Krizantas Juknevičius (g. 1917 m. rugsėjo 14 d. Kelmėje) – Lietuvos kunigas, salezietis, teologijos daktaras. Mirė 2009 m. gruodžio 4 d. palaidotas Kelmėje prie tėvų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1943 m. baigė Kauno kunigų seminariją ir Teologijos – filosofijos fakultetą. 1942 m. įšventintas kunigu. 1945 m. apgynė disertaciją „Konersreuto reiškinių gamtiškumas ir antgamtiškumas“, daktaras.

Nuo 1943 m. Vilkijos gimnazijos ir žemės ūkio akademijos Dotnuvoje kapelionas, 19451992 m. įvairių parapijų kunigas. 1985 m. įstojo į saleziečių draugiją. 19911996 m. Lietuvos saleziečių vyr. direktorius, 1992 m. Palemone įkūrėjų centrą. Nuo 1993 m. teologijos daktaras, Palemono parapijos klebonas, nuo 2001 m. vikaras. 1996 m. čia pastatydino Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčią. Nuo 1990 m. rengė katechetų kursus. 1992–1993 m. dėstė religijotyrą Kauno technologijos universitete, 19951997 m. teologiją Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno kunigų seminarijoje.[1]

Bibliografija (plačiau)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 metų gruodžio 4 dienos vakare, eidamas 93 metus, Kaune mirė kunigas salezietis Krizantas Juknevičius.

Kunigas Krizantas Juknevičius gimė 1917 metų rugsėjo 17 dieną Kelmėje, parapijos vargonininko šeimoje. Be būsimojo kunigo šeimoje buvo dar brolis ir trys seserys. Vaikystėje Krizantas mokėsi Kelmės progimnazijoje. Dar ten besimokydamas jis įsijungė į ateitininkų veiklą. 1931 metais įstojo į Šiaulių berniukų gimnaziją, tačiau po metų, susižavėjęs šventojo kunigo Jono Bosko idealais, išvyko pas saleziečius į Italiją, kur mokėsi jų vadovaujamame licėjuje. 1933 metais Krizantas Juknevičius grįžo į Lietuvą, ketindamas stoti į kunigų seminariją, tačiau to negalėjo padaryti, nes nebuvo baigęs gimnazijos kurso, todėl įstojo į Kretingos pranciškonų gimnaziją, kurią baigė 1935 metais.

1936 metais Krizantas Juknevičius įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Dar studijuodamas kunigų seminarijoje domėjosi žurnalistika, bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Kunigu buvo pašventintas 1942 metų gruodžio 19 dieną. Po šventimų jaunasis kunigas tęsė teologijos studijas seminarijoje, kurias baigė, įgydamas teologijos licenciato laipsnį.

Pirmoji kunigo Krizanto Juknevičiaus darbo vieta buvo Vilkija, kur 1944 metų sausio mėnesį buvo paskirtas vikaro, o vėliau ir Vilkijos gimnazijos kapeliono pareigoms. Po metų buvo iškeltas į Pociūnėlius, kurs trumpai ėjo parapijos administratoriaus pareigas, o 1945 metų kovo 8 dieną buvo paskirtas Dotnuvos Akademijos bažnyčios rektoriumi ir Dotnuvos parapijos vikaru. Dar po pusantrų metų buvo iškeltas į Pašvitinį ir paskirtas vikaro pagalbininko pareigoms, o dar po pusantrų metų tapo Pašvitinio parapijos klebonu. Pašvitinyje kunigas Krizantas klebonavo aštuonerius metus.

Jam pačiam prašant 1952 metų spalio mėnesį kunigas Krizantas buvo iškeltas į Vilkaviškio vyskupijos Kaimelio parapiją, kur klebonavo apie 15 metų. 1967 metais buvo paskirtas Aleksoto šv. Kazimiero parapijos altarista, o dar po metų – Viduklės parapijos klebonu. Iš Viduklės kunigas Krizantas buvo perkeltas į Veisiejus, kur klebonavo ketverius metus, o 1980 metų birželio mėnesį buvo paskirtas Kauno šv. Antano parapijos klebonu, kur darbavosi iki 1990 metų.

Būdamas Kauno Šv. Antano parapijos klebonu, kunigas Krizantas Juknevičius dvejus metus buvo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos klierikų nuodėmklausiu. 1985 metų sausio 31 dieną įstojo į Šv. Kunigo Jono Bosko saleziečių draugiją ir davė amžinuosius įžadus. 1990 metais buvo paskirtas Lietuvos saleziečių direktoriumi.

1992 metais kunigas Krizantas Juknevičius buvo paskirtas Petrašiūnų parapijos klebonu bei Palemono koplyčios rektoriumi. Palemono arapijiečiai buvo pradėję statyti bažnyčią, bet pritrūkę pinigų sutojo ties pamatais. Kun. Krizanto Juknevičiaus pastangomis su saleziečių pagalba buvo toliau vykdoma statyba dabartinės Palemono Švč. Mergelės Marijos, Rožančiaus karalienės, bažnyčios statyba. 1995–1997 metais dar dėstė katalikų teologijos fakultete.

2001 metais kunigas Krizantas Juknevičius buvo atleistas iš saleziečių draugijos direktoriaus Lietuvoje bei Palemono parapijos klebono pareigų ir paskirtas Palemono parapijos vikaru. Kiek leido vis silpstančios jėgos, nuoširdžiai pagelbėjo parapijos kunigams pastoraciniame darbe, rašė atsiminimus, kaupė istorinę medžiagą. „Paskutiniais metais jau buvo ligos prikaustytas prie lovos.“ Šis paskutinis sakinys neatitinka tikrovės. Paskutiniais metais jis ėjo savo kunigo pareigas. Jis niekada, kad ir kokios sveikatos bebuvo neapleido savo pareigų. Suprastėjus regėjimui ir negalėdamas skaityti ir rašyti jis gerų žmonių padėdamas rašė lietuvių saleziečių istoriją. Visada kruopščiai ruošdavosi pamokslams. 2009 m. gruodžio mėn. 4 dieną, pirmąjį gruodžio penktadienį, kaip ir kiekvieną dieną pasiruošęs pamaldoms 16:30 val. jis užgesinęs šviesą nutarė pailsėti. 17:00 valandą, kaip ir kasdien, lydintis asmuo atėjęs palydėti į bažnyčią kunigą Krizantą Juknevičių rado jau išėjusį susitikti su Viepačiu.

Velionis buvo pašarvotas Palemono parapijos bažnyčioje. Pirmadienį, gruodžio 7 dieną, 10 valandą buvo aukojamos gedulinės Šv. Mišios, po kurių žemiškieji kunigo Krizanto Juknevičiaus palaikai bus išvežti į Kelmę. Kunigas Krizantas Juknevičius buvo palaidotas Kelmės kapinėse šalia jo tėvų.


Parengė knygas:

  • Mes išeiname iš katakombų, 1991 m.
  • Vaikščiojantis stebuklas, 1997 m.
  • Lietuvių saleziečių istorija, 2000 m.
  • Lietuvos Marijos krikščionių pagalbos dukterų instituto (FMA, saleziečių) istorija, Kaunas, Mažoji poligrafija, 2004 m. ISBN 9986-969-64-6

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antanas BalašaitisKrizantas Juknevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 767 psl.