Pereiti prie turinio

Kritulių matavimai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kritulių matavimai – meteorologinių matavimų sritis, skirta kritulių rūšies, kiekio ir intensyvumo įvertinimui.[1] Atmosferos kritulių matavimui naudojami pliuviografai ir kritulmačiai.

Kritulmatis.
1 – piltuvėlis; 2 – diafragma; 3 – indas krituliams; 4 – dangtelis; 5 – vamzdelis; 6 – vėjo apsauga; 7 – stovas; 8 – laipteliai; 9 – matavimo stiklinė

Kritulmatis – neautomatinis prietaisas krituliams matuoti. Kritulmačiai skirti bendro kritulių kiekio, iškritusio per tam tikrą laikotarpį, matavimams. Meteorologijos stotyse, vykdančiose standartinę matavimų programą, kritulių kiekis matuojamas kas 6 valandas. Sunkiai pasiekiamuose rajonuose kartais naudojami suminiai kritulmačiai, kurie leidžia įvertinti kritulių kiekį per žymiai ilgesnį laiką (dešimtadienį, mėnesį, sezoną ir pan.).

Standartinių kritulmačių konstrukcija paprasta: dažniausiai tai – cilindro formos metalinis kibiras, kurio skersmuo 25,2 cm, o kibiro kiaurymės plotas – 500 cm². Prietaisas tvirtinamas atviroje vietoje ant specialaus stovo taip, kad Indo viršus būtų 1,5–2 m aukštyje. Aplink indą prie stovo pritvirtinama apsauga nuo vėjo, sudaryta iš 16 skardinių išpjovų išlenktais į išorę kraštais. Atliekant matavimą, skysti krituliai išpilami į graduotą matavimo stiklinę, kurios 1 padalos vertė atitinka 0,1 mm inde buvusio vandens sluoksnio storio.[2]

Siekiant gauti duomenis apie lietaus trukmę, jo kiekį ir intensyvumą, naudojami prietaisai, skirti nenutrūkstamam skystų kritulių (lietaus, dulksnos ir pan.) matavimui. Labiausiai paplitęs automatinis plūdinio tipo pliuviografas[3] ir pliuviografas su sūpuokliniu mechanizmu.[4]

Pliuviografas su plūdiniu mechanizmu

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pliuviografas su plūdiniu mechanizmu

Iškritusių kritulių surinkimui naudojamas surinkimo indas, iš kurio vamzdeliu krituliai patenka į matavimo cilindrą su plūde. Plūdė sujungta su rašikliu, kuris liesdamas sugraduotą popierinę juostą (pliuviogramą), uždėtą ant būgno, brėžia liniją.

Pliuviograma

Būgno viduje įtaisytas laikrodinis mechanizmas, kuris leidžia jam apsisukti vieną kartą per parą. Norint užtikrinti nenutrūkstamą mechanizmo veikimą, esant skirtingam kritulių kiekiui, į matavimo cilindrą įtaisomas sifonas. Sifono išlinkimas atitinka rašiklio padėtį viršutinėje pliuviogramos dalyje. Pliuviograma sugraduota ne tik horizontaliomis (rodančiomis kritulių kiekį) ir vertikaliomis (rodančiomis iškritimo laiką), bet ir įstrižomis linijomis. Pastarosios skirtos kritulių iškritimo intensyvumui įvertinti: jei pliuviogramos kreivė palinkusi 45° kampu, intensyvumas – 0,04 mm/min.

Pliuviografas su sūpuokliniu mechanizmu

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pliuviografas su sūpuokliniu mechanizmu skirtas kritulių kiekio matavimui distancinėse ir automatinėse meteorologijos stotyse. Daviklis – į dvi vienodas dalis padalintas ir ant specialios ties viduriu įtaisytos ašies besisupantis elektros impulsus generuojantis lovelis.

Pliuviografas su sūpuokliniu mechanizmu

Pagal lovelio supimosi dažnumą galima nustatyti kritulių kiekį ir intensyvumą. Prijungus prie daviklio specialų pašildymą, jais galima matuoti ir kietus kritulius. Duomenys iš daviklio gali būti perduodami palydoviniu, GSM ryšiais, taip pat perkeliant juos į kompiuterį ar įrašyti į atminties kortelę, todėl apdorojami ir kaupiami centrinėse duomenų bazėse.

Optiniai ir akustiniai kritulmačiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vykdant matavimus automatinėse meteorologijos stotyse, dažnai naudojami akustiniai ir optiniai kritulių matuokliai (leidžiantys iš karto įvertinti daugumą kritulius apibūdinančių charakteristikų). Optinių atmosferos kritulių matuoklių veikimas pagrįstas lazerio darbu, o akustinių – aukšto dažnio akustinio signalo pagalba nustatomo Doplerio poslinkio įvertinimu.[5]