Kristina Vasiliauskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kristina Vasiliauskaitė (1956 m. kovo 13 Vilniuje) – lietuvių kompozitorė, pedagogė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1963 metais įstojo į M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą (dabar – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla).
  • Iki 1971-ų metų mokėsi Rimos Karosaitės fortepijono klasėje, vėliau – pas mokytoją Marceliną Slipkų muzikos teorijos klasėje.
  • 1974-ais metais baigė mokyklą ir įstojo į Lietuvos valstybinę konsevatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Pradžioje studijavo muzikos istoriją pas prof. Jadvygą Čiurlionytę. Po metų perėjo į prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę. Studijas baigė 1980-ais metais.
  • 19791980 metais dirbo koncertmeistere M. K. Čiurlionio meno mokykloje.
  • 19801983 metais pagal paskyrimą dirbo TVR komitete muzikos laidų redaktore.
  • Nuo 1983 metų iki dabar dirba M. K. Čiurlionio menų mokykloje koncertmeistere.
  • „Ąžuoliuko“ muzikos mokykloje pradėjo dirbti 1993 metais. Šioje mokykloje dėsto kompoziciją, fortepijoną, dirba koncertmeistere. Nuo 1988-ų metų – Lietuvos kompozitorių sąjungos narė.
  • 19961997 metais buvo paskirta aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija.
  • 1998-ais metais suteiktas vyr. mokytojos vardas.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Išleistos dvi plokštelės vaikams „Lukošiukas“ (1988 m.) ir „Eglė žalčių karalienė“ (1989 m.). Lietuvos muzikų draugija išleido giesmių ir mišių rinkinį „Begalinis Viešpaties pasaulis“ (1994 m.), lietuvių liaudies dainų rinkinį „Vėjas lapą nukrėtė" (harmonizuotos ir išplėtotos dainos chorams bei solistams su fortepijono pritarimu, 1994 m.). Leidykla „Regnum“ 2000-iesiems Jubiliejiniams metams išleido giesmių knygelę „Kalėdų žvaigždelė“. Leidykla „Mokslo aidai“ (2002 m.) išleido dainų rinkinį vaikams „Peteliškės lopšinė“. Dainas „Varpas“ ir „Ein bernelis per laukelį“ 1997 metais išleido Santa Barbaros leidykla Kalifornijoje (rinkinyje Vance Wolverton „BALTIC SERIES“). Ta pati Santa Barbaros leidykla išleido „Missa brevis“ chorui a cappella (1999 m.) bei „Kalėdų mišias“ lygių balsų chorui su vargonų pritarimu (1999 m.). Šie abu kūriniai įrašyti į CD „Multi Cultural“ (Santa Barbara Music Publishing, 2000 m.) ir CD „Encore“ (1999 European Tour Performances).

Mišių „Kyrie“ dalis įrašyta CD „Endless Your Grace“ (The Choraliers of Candler School of Theology, Emory University, Atlanta GA, 2000 m.). Mišios šv. Cecilijos garbei, taip pat giesmė „Tikiu“ įrašytos į CD „Songs of Faith and Freedom“ (The Choraliers of Candler School of Theology, Emory University, Atlanta GA). Augsburg Fortress Publishers (Minneapolis, USA) leidinyje „Let the Peoples Sing“ (Sacred Choral Music of the Baltics: Estonia, Latvia, Lithuania) atspausdinti šie kūriniai: „Ryto maldoj“, „Tikiu“ ir „Agnus Dei“ iš mišių šv. Cecilijos garbei (2003 m.). Giesmės „Jėzau, kurs palikęs dangų“ ir „Tikiu“ buvo atliktos Popiežiaus vizito Lietuvoje metu (1993 m. Vilniuje ir Šiauliuose).

Juozo Naujalio religinės muzikos chorams konkurse, vykusiame 1994 metais, K. Vasiliauskaitė pelnė dvi antrąsias premijas, bei trečiąją premiją tame pačiame konkurse, vykusiame 1996 metais. Ji yra laimėjusi „Dainų dainelės“ dainų vaikams konkurse (II premija) bei dainų vyrų chorams konkurse (II premija). Lietuvos kompozitorių sąjungos surengtame 2001 metų geriausių kūrinių konkurse K. Vasiliauskaitė gavo paskatinąmąją premiją už kūrinį „Šv. Pranciškaus Saulės giesmė“.

Pjesės fortepijonui („Kumeliukas“, „Vakaras miške“, „Liūdna lietaus dainelė“, „Linksma lietaus dainelė“) buvo premijuotos J. Karoso vardo naujų lietuviškų kūrinių konkurse, vykusiame 2003 metais. K. Vasiliauskaitės kūriniai ne kartą skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Švedijoje, Danijoje, Austrijoje, Belgijoje, JAV, Kanadoje ir t. t. Emory universiteto, teologijos fakulteto kvietimu (Atlanta, Georgia, USA) 2003 metų balandžio mėnesį K. Vasiliauskaitė dalyvavo renginyje „Baltic Amber: Sacred Choral music from Estonia, Latvia, Lithuania“. Šiame renginyje buvo atliktos mišios šv. Cecilijos garbei, giesmės „Tikiu“, „Ryto maldoj“, „Jeremiah Song“, kūriniai vargonams „Tyliąją naktį“, „Gul‘ šiandieną“, bei „Kyrie“ iš „Missa brevis“ chorui a cappella. 2004 m. kovo 9-19 dienomis Floridoje (JAV), K. Vasiliauskaitė dalyvavo penkių dienų simpoziume, kuriame buvo pristatoma Baltijos šalių religinė muzika, vyko paskaitos, susitikimai, koncertai. Renginį organizavo Naples miesto Emmanuelio liuteronų bažnyčia. Skambėjo giesmės („Tikiu“, „Iš Tavo rankos“), „Viešpatie, pasigailėk“ iš Mišių šv. Cecilijos garbei, kūriniai vargonams ir t. t. 2004 m. vasarą knygynuose pasirodė devynių motetų ciklas chorui a cappella „In Passione et Morte Domini“ („Viešpaties kančia ir mirtis“). Motetai skirti Katalikų Bažnyčios liturgijai – Didžiojo Penktadienio pamaldoms, kuomet griežti vargonais ar groti kitais muzikos instrumentais yra neleidžiama. 2004-ų metų lapkričio mėnesį K. Vasiliauskaitė buvo pakviesta dalyvauti renginyje „Santa Barbara Historic Venues Choral Festival“ (JAV), kurį organizavo garsus Santa Barbaros universiteto muzikos departamento choras „Quire of Voyces“ (vadovas Nathan J. Kreitzer). Šiam renginiui buvo užsakytas kūrinys chorui a cappella „Ave Maria“, kurį atliko jungtinis 300 studentų choras iš įvairių Kalifornijos aukštųjų mokyklų.

2005 m. „Ave Maria“ buvo išleista Santa Barbara Music Publishing. „Šv. Pranciškaus „Saulės giesmė“ dvigubam (aštuonbalsiam) mišriam chorui ir kameriniam ansambliui: Šv. Pranciškus kviečia visus kūrinius – Saulę, Mėnulį, žvaigždes, stichijas, net kančią ir mirtį – garbinti Dievą. „Šv. Pranciškaus „Saulės giesmė“ – tai sakralinės neliturginės muzikos pavyzdys, skirtas atlikimui ir bažnyčiose, ir koncertų salėse. 2005 m. lapkričio mėn. vykusiame J. Naujalio religines muzikos chorams konkurse K. Vasiliauskaitės stambios formos 5 dalių kūrinys „Magnificat“ laimejo I premiją.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]