Kosminė raketa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kosminė raketa - raketa, naudojama iškelti krovinį iš Žemės į kosminę erdvę. Visai paleidimo sistemai priskiriama raketa nešėja, paleidimo aikštelė ir kita infrastruktūra. Dažniausiai raketa nešėja iškelia į orbitą arba suborbitinį kosminį skrydį dirbtinį palydovą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau kaip prieš 800 metų kinai laidė nesudėtingas pirotechnikos raketas, bet objektus į kosmosą siųsti raketomis pradėta tik XX a. Rusų mokslininkas Konstantinas Ciolkovskis (18571935) pirmas rimtai iškėlė tokią prielaidą. Jo idėjas tobulino daug mokslininkų ir inžinierių, tarp jų Hermonas Obertas H. Godardas ir Verneris fon Brauzas.

1926 m. JAV mokslininkas Godardas pirmasis išbandė nedidelę raketą, varomą skystu kuru. Obertas ir fon Braunas abu buvo vokiečiai ir po Antrojo pasaulinio karo pagal amerikiečių kosminę programą kūrė raketas, kaip antai „Saturn V“.

Daugiapakopės raketos[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiapakopė raketa Saturn 5

Vienos pakopos raketos gali skrieti žema orbita aplink Žemę, tačiau nepajėgios visiškai išsiveržti iš Žemės traukos lauko. Todėl imta kuri kelių pakopų raketas. Kai išdega vienos pakopos kuras, taigi energija nebegaminama, pakopa atsiskiria nuo raketos ir nukrenta. Taip sumažėja krovinio svoris, ir raketos išneša kosminį aparatą iš žemos orbitos aplink Žemę į kosmosą. TSRS „Vostok“ nešančioji raketa buvo dvikopė ir paleido pirmąjį palydovą „Sputnik 1“ bei pirmąjį kosminį laivą su žmogumi, Jurijumi Gagarinu.

Daugkartinio panaudojimo raketos[taisyti | redaguoti kodą]

Daugkartinio panaudojimo raketa Columbia

Raketos - vienkartinio panaudojimo objektai, todėl kosminiai skrydžiai neįtikėtinai brangūs. Visa XX a. 8-ąjį dešimtmetį kosminės agentūros projektavo daugkartinio panaudojimo nešančiuosius aparatus, kurie kiltų kaip raketa, bet nusileistu atgal į Žemę kaip lėktuvas. Taip atsirado NASA kosmoplanas. Jį sudaro orbitinis aparatas, dvi nešančios kieto kuro raketos ir milžiniškas išorinis 47 m ilgio ir 8,4 m skersmens kuro bakas. Kylant kosmoplano varikliai ir dvi nešančios raketos gamina didesnę negu 130 reaktyvių lėktuvų energiją. Nešančios raketos ištuštėja ir numetamos, praėjus vos dviem minutėms po paleidimo. Paprastai jos suieškomos ir gali būti vėl panaudotos. Išorinis bakas atsiskiria vėliau ir sudega Žemės atmosferoje. Atlikęs užduotį, orbitinis aparatas vėl įskrieja į atmosferą ir ima leistis itin ilgame leidimosi take. Ateityje bus siekiama pakartotinai panaudoti dar daugiau kosminių aparatų medžiagų, kad skrydžio kaštai sumažėtu 90 %.