Pereiti prie turinio

Kontempliacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kontempliacija (lot. contemplatio = (įsi)žiūrėjimas) – didelis susikaupimas, susitelkimas, susimąstymas; misticizme – aukščiausio pažinimo rūšis, kuri remiasi intuicija; pasyvus tikrovės suvokimas[1]. Kontempliatyvus asmuo yra linkęs į kontempliaciją, susimąstymą, sutelkiantis dėmesį į savo vidaus pasaulį; pasyviai stebi tikrovę[2].

Romėnų augūrai pranašaudavo ateitį, stebėdami tam tikrą iš anksto apibrėžtą dangaus sritį, lot. Templum („stebėjimo erdvę“) paukščių skrydį ir aiškindavo, bandė nuspėti. Analogiškai ant žemės buvo išskiriamas tam tikra šventa vieta, žemės plotas, kuris buvo pašvęstas tik dievybei (tas plotas taip pat buvo vadinamas templum).

Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Kontempliacija