Konjakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Konjakas dekoruotoje taurėje
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Konjakas (nuo pranc. Cognac – miestas Prancūzijos Šarantos departamente) – brendis, gaminamas Prancūzijos Konjako (Cognac) miesto apylinkėse, laikantis valstybinės organizacijos Bureau National Interprofessionel du Cognac nustatytų reikalavimų:

  • Gėrimas turi būti pagamintas griežtai apibrėžtame Cognac regione, ne mažiau 90 % turi sudaryti Ugni blanc, Folle blanche ir Colombard veislių vynuogių (faktiškai, dauguma konjakų gaminama tik iš Ugni blanc vynuogių).
  • Vyno spiritas, iš kurio daromas konjakas, turi būti pagamintas dvigubos distiliacijos būdu.
  • Turi būti brandintas (sendintas) prancūziško ąžuolo statinėse ne mažiau, nei 2 metus.

Kitame pietvakarių Prancūzijos regione gaminamas kitas panašus brendis - armanjakas.

Gamybos regionas ir teisinis statusas[taisyti | redaguoti kodą]

Konjako regionas

Konjako regionas, dalijamas į į auginimo rajonus (crus), apima Pajūrio Šarantos departamentą, didžiąją dalį Šarantos departamento, ir kai kurias De Sevro bei Dordonės departamentų vietoves. Konjako auginimo zona patvirtinta 1909 m. dekretu, remiantis 1860 m. geologo Henri Coquand atliktais regiono dirvožemių tyrimais. Nuo 1938 m. yra 6 auginimo rajonai (crus; vardijami kokybės tvarka):

  • Grande Champagne - geriausios kokybės zona
  • Petite Champagne
  • Borderies - šioje zonoje gaminami spiritai subręsta greičiau, nei pirmųjų dviejų
  • Fins bois - didžiausia plotu zona
  • Bons bois
  • Bois ordinaires

Konjakas, pagamintas iš pirmųjų dviejų zonų vynuogių (bet ne mažiau kaip 50 % vynuogių iš Grande Champagne zonos) vadinamas Fine Champagne konjaku. Žodis champagne niekaip nesusijęs su Šampanės regione gaminamu putojančiu vynu šampanu (abiem atvejais terminas champagne reiškia kreidingą dirvožemį).

Jokiose kitose vietovėse pagamintas brendis negali būti vadinamas konjaku. Nepaisant to, tarybiniais laikais konjakais buvo vadinami visi Tarybų Sąjungoje gaminti brendžiai, žymiausi iš jų buvo gaminami Armėnijoje, Azerbaidžane, Moldavijoje.

Gamyba[taisyti | redaguoti kodą]

Puodo formos konjako distiliavimo indas

Konjakas daromas iš vynuogių spirito (pranc. Eaux de Vie – gyvojo vandens), kuris, savo ruožtu, dvigubos distiliacijos būdu gaminamas iš specialiai distiliavimui gaminamo balto sauso vynuogių vyno. Distiliacijos metu gaunamas maždaug 70 % stiprumo spiritas, kuris pilstomas į ąžuolo statines ir sendinamas. Senstant, konjake ištirpsta kai kurios ąžuolo medienoje esančios medžiagos (dėl to konjakas įgauja rusvą atspalvį), per ąžuolo poras prasiskverbęs oras sukelia lėtą konjako oksidaciją ir naujų aromatinių junginių susidarymą. Tuo pat metu, dalis alkoholio išgaruoja, ilgainiui gėrimas tampa šiek tiek silpnesniu. Išlaikytas konjakas atskiedžiamas vandeniu, gaunant ne mažiau 40 % stiprumo gėrimą, kuris išpilstomas į butelius. Kai kurie gamintojai pigesnes gėrimo rūšis papildomai dažo karamele.

Paprastai gamintojai maišo skirtingo amžiaus ir skirtingose zonose gamintus spiritus, šiuo aveju konjako amžius nustatoma pagal jauniausią mišinio dalį. Skirtingų spiritų maišymas, vadinamas marriage (santuoka), atliekamas siekiant sukurti sudėtingą įvairialypį skonį, kokio paprastai nebūna to paties distiliavimo, tų pačių metų konjake. Kiekvieni konjako namai turi vyriausiąjį ragautoją (maître de chai), kurio pareiga - taip subtiliai sumaišyti įvairius spiritus, kad namų (ar kompanijos) gaminamo konjako skonis kiekvienais metais būtų vienodas.

Daugelis vyndarystės ūkių AOC Cognac regione parduoda savo pačių gamintą konjaką. Šitokiu atveju, tai yra gėrimas, pagamintas maišant skirtingais metais tame pačiame ūkyje distiliuotą konjaką. Tokie konjakai gali būti aukštos kokybės, tačiau jų skonis kiekvienais metais šiek tiek skiriasi. Paprastai ūkiai dalį išdistiliuoto spirito parduoda didiesiems konjako namams, kurie jį naudoja maišymui.

Amžiaus žymėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Konjakas ąžuolo statinėse

Labiausiai paplitęs toks konjako amžiaus žymėjimas:

  • V.S. (Very Special); * * * (trys žvaigždutės) – ne mažiau dvejų metų konjako senumą.
  • V.S.O.P. (Very Superior Old Pale); Vieux; V.O. (Very Old) – ne mažiau ketverių metų konjako senumą.
  • X.O.; (Extra Old); Napoleon – ne mažiau šešerių metų konjako senumą.

Paprastai parduodami senesni konjakai. Konkrečių metų (milléssime) konjakai parduodami retai.

Šie žymėjimai nėra oficialiai įteisinti, jie tėra žinomiausių konjako gamintojų rinkodaros tikslais sukurti simboliai. Kai kurie konjako gamintojai tokių žymėjimų nenaudoja.

Pabrėždami savo senumą, kai kurie konjako namai gamina ypač senus konjakus, pvz., Louis XIII (Rémy Martin) sumaišytas iš ~1200 konjakų, brandintų nuo 40 iki 100 metų; Richard Hennessy (Hennessy) sumaišytas iš 100 konjakų, kurių amžius siekia iki 200 metų. .

Kartais konjako (arba brendžio) amžius žymimas žvaigždutėmis, tačiau pastarosios skaičiuojamos ne nuo 0, o nuo 1 žvaigždutės, kur 1 reiškia mažiau, kaip metus išlaikytą spiritą, 2 – metus išlaikytą, 3 – dvejus metus išlaikytą ir t. t. Žymėjimas žvaigždutėmis labiau būdingas brendžiams, kurie statinėse dažniausiai laikomi vos kelerius metus.

Populiarios rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

2006 m. duomenimis, Konjako regione veikė 368 konjako namai, vynuogės konjako gamybai buvo auginamos 73000 hektarų.

6 didžiausi konjako namai yra šie - Hennessy, Rémy Martin, Martell, Courvoisier, Camus ir Otard (pirmieji 4 kontroliuojami didžiųjų alkoholinių gėrimų gamybos konglomeratų). Vikiteka