Kolektyvinis imunitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kolektyvinis imunitetas (dar vadinamasis bandos arba bendruomenės, visuomenės imunitetas) – reiškinys, kai pakankama dalis populiacijos turi imunitetą tam tikrai užkrečiamai ligai. Kolektyvinis imunitetas suformuojamas natūraliai persergant infekcija arba pasiekiamas masiniu vakcinavimu. Skiepai apsaugo paskiepytus žmones ir juos supančius ligoms neatsparius asmenis. Tokiu būdu mažėja tikimybė užsikrėsti visuomenėje, stabdomas infekcijos plitimas. Taip vakcinos netiesiogiai apsaugo ir kitus ligai neatsparius asmenis, ypač labiau pažeidžiamus bendruomenės narius, pavyzdžiui, kūdikius, mažus vaikus, vyresnio amžiaus žmones, žmones su nusilpusia imunine sistema ir žmones, kurie negali skiepytis dėl medicininių priežasčių.[1][2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Skiepų nauda bendruomenei“. Europos skiepijimo informacijos portalas. Nuoroda tikrinta 2021-04-25. 
  2. „Ar kolektyvinis imunitetas sulėtins COVID-19 plitimą?“. manodaktaras.lt. Nuoroda tikrinta 2021-04-25.