Kolektyvinė pasąmonė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Kolektyvinė pasąmonė - analitinės psichologijos sąvoka, kurią įvedė Karlas Gustavas Jungas. Jo išplėtota teorija teigia, jog kolektyvinė pasąmonė yra pasąmonės dėmuo, kuris pasireiškia žmonijoje ir visose gyvybės formose su nervų sistema. Jungas atskyrė kolektyvinę pasąmonę nuo asmeninės pasąmonės, kadangi asmeninė pasąmonė yra asmeninės individo unikalios patirties šaltinis, o kolektyvinė pasąmonėje įsirėžia tam tikros individų rūšies išgyvenimai.

Kolektyvinę pasamonę sudaro archetipai (universali, visiems žmonėms būdinga mąstymo forma):

  • anima – neįsisąmoninta vyro asmenybės moteriškoji pusė
  • animus – neįsisamoninta moters asmenybės vyriškoji pusė
  • persona – socialiniai asmenybės vaidmenys
  • šešėlis – neįsisąmoninta psichikos dalis, kurioje slypi tai, ko asmenybė sau nenori priskirti
  • savastis – asmenybę reguoliuojantis centras, vientisumo ir harmonijos įsikūnijimas
  • išmintis – gyvenimiškos išminties ir brandumo įasmeninimas
  • dievas – galaktinė psichinės realybės, suprojektuotos į išorinį pasaulį, realizacija