Kolainių pilis
Kolainių pilis – XIII a. lietuvių pilis prie Nemuno, Imsrės upės kairiajame krante.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1290 m. balandžio 23 d. Kolainių pilį puolė Vokiečių ordino Prūsijos krašto magistro Meinhardo vadovaujami apie 500 raitelių ir apie 200 pėstininkų. 120 pilėnų įgula, vadovaujama pilies viršininko Surmino, puolimą atrėmė, bet 108 jų buvo mirtinai sužeisti. 1290 m. gegužės mėn. Surminas su pilėnais ties pilimi klasta į Nemuno krantą atviliojo Ragainės komtūro Bertoldo von Bruhafeno karo laivą ir kryžiuočius sumušė. Gynėjai pilį vėliau paliko ir 1291 m. vasario mėn. Karaliaučiaus komtūro kariuomenė, pastebėjusi, kad pilyje nėra žmonių, ją sudegino.[1][2]
Lokalizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Archeologinių ir istoriografinių tyrimų duomenimis Kolainių pilis veikiausiai buvo Jurbarko piliakalnyje, (vad. Bišpiliu, Viešpiliu).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Romas Batūra. Kolainių pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 359 psl.
- ↑ „Karalių dvaras Panemunėje, menantis tarpukario Lietuvą ir nacių sušaudytą Lietuvos genijų“. delfi.lt. 2017-04-18. Suarchyvuota iš originalo 2017-04-19. Nuoroda tikrinta 2017-05-27.