Branduolys (ekonomika)

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Branduolys – tarpusavyje ekonomiškai susijusių ir viena kitą palaikančių įmonių, orientuotų į baigtinį skaičių galutinių produktų, visuma. Tai pagal geografinį principą vienoje vietoje sukoncentruotos tarpusavyje sąveikaujančios įmonės, vykdančios bendrą veiklą.

Branduolys yra organinis rinkos darinys. Tai svarbus konkurencingumo didinimo (šakos ar visos šalies mastu) veiksnys. Bendros veiklos rezultatas – daug galutinių produktų. Įmonių grupių bendradarbiavimas leidžia sumažinti išlaidas įsigyjant žinias ar technologijas, sukuria daugiau mokymosi galimybių, leidžia paskirstyti riziką ir mokslinių tyrimų bei taikomosios veiklos išlaidas, skatina lankstumą bei padeda sumažinti naujų produktų ar procesų įvedimo į rinką laiką.

Branduoliai formuojasi dešimtis ar net kelis šimtus metų, apima įvairius industrinius regionus, dirbtinai kurti juos nėra neįmanoma, bet nėra naudinga kitiems rinkoms dalyviams bei prieštarauja laisvosios rinkos dėsniams: subsidijos ir netikslinga parama tam tikroms įmonėms iškreipia konkurenciją ir sudaro nelygias sąlygas įvairių subjektų veiklai.

Branduolių kūrimasis vad. branduolizacija.

Rūšys

Gali būti nacionaliniai arba tarptautiniai branduoliai. Regioniniai apima smulkųjį verslą, amatus, mažas įmones. Pagal veiklos sritis – pramoniniai branduoliai, žemės ūkio, kompiuterių, biotechnologijų, informacijos technologijų, mašinų gamybos ir kt.

Pavyzdžiai

Vienas ryškiausių Europos branduolių yra Šiaurės Italijos kėdžių branduolys: 100 km² plote yra apie 12 000 įmonių, 14 000 žmonių, sukuriama 1,7 mlrd. eurų pridėtinė vertė – čia pagaminama per 70 proc. visų Italijos kėdžių (Italija yra didžiausia pasaulyje kėdžių eksportuotoja).

„Ketler“ (peilių, stalo įrankių gamyba) branduolys yra vienas seniausių (gyvuoja per 500 metų): formavosi tarpusavio ryšių, giminystės pagrindu ir netgi tapo Italijos kultūros dalimi.

Branduoliai Lietuvoje

Lietuvos įmonės taip pat stengiasi integruotis į (tarptautinius) branduolius: „Vilniaus Vingis“ – į „Samsung“, „Philips“ ir kitus. Inicijuotas Saulėtekio branduolys. Šiuo metu Lietuvoje identifikuojamos 46 branduolių iniciatyvos, dalis kurių tėra užuomazgos stadijos.

Prie natūraliai susiformavusių branduolių galima priskirti šiuos branduolinius darinius: Vilniaus kino branduolys, Lazerinių ir inžinerinių technologijų branduolys, elektroninių paslaugų branduolys, Fotoelektros technologijų branduolys, Modernių namų kūrimo branduolys MONAK2, Odontologijos inovacijų branduolys, ABBI branduolys, Plastikų ir naujų medžiagų branduolys, Sveikatingumo branduolys iVita, ELIT Cluster.

Branduoliai Lietuvoje kuriasi ekonomiškai stipriausiuose miestuose (Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Alytuje), kur yra didžiausia koncentracija veikiančių ūkio subjektų ir užimtų gyventojų skaičius. Tačiau Lietuvos regionuose taip pat galima aptikti tam tikrų mikro branduolių užuomazgų, kai kurie regionai turi savo aiškią specifiką (Biržai, Druskininkai, Kėdainiai, Mažeikiai, Ignalina ir kt.).

Atliktos branduolių studijos (VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas ir asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, 2012 m.) duomenimis, Lietuvoje daugiausia branduolių yra paslaugų sektoriuje, ypač sveikatinimo, kultūrinių industrijų ir informacinių paslaugų srityse. Pramonės įmonės į branduolius aktyviausiai buriasi chemijos bei maisto ir gėrimų sektoriuose. Kiek pasyviau šis procesas vyksta tekstilės, medienos ir baldų pramonėje. Naujausi būrimosi į branduolius pavyzdžiai minėtose srityse – Anykščių turizmo ir Biržų turizmo klasteriai, Natūralaus mineralinio vandens branduolys, biokuro branduolys „Biokogen“, Baltijos automobilių detalių ir Lietuvos medicinos turizmo klasteriai.