Klaipėdos parodomoji geoterminė jėgainė
| Klaipėdos parodomoji geoterminė jėgainė | |
|---|---|
| |
| Jėgainė 2013 m. | |
  Klaipėdos parodomoji geoterminė jėgainė | |
| Vieta | Lypkių g. 17, Klaipėda |
| Statusas | Pastatytas |
| Atidarymas | 2004 m. |
| Paskirtis | Šilumos generavimas ir tiekimas |
| Kaina | 19,5 mln. JAV dolerių |
Klaipėdos parodomoji geoterminė jėgainė – pirmoji geoterminio šildymo jėgainė Baltijos jūros regione, Klaipėdoje, veikusi 2004-2017 m.[1] Geoterminė jėgainė yra karštą vandenį iš žemės gelmių pumpuojanti ir juo klaipėdiečių būstus šildanti bendrovė. Vasarą ji šiluma aprūpina pusę Klaipėdos, žiemą jos pagamintos energijos užtenka dešimtadaliui miesto.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1990 m. geoterminės įmonės steigimą inicijavo pirmasis direktorius Jonas Laniauskas ir AB „Geonafta“. 1991 m. tuometinė LR Energetikos ministerija įkūrė VĮ „Geoterma“, kurios tikslas – kurti geotermines jėgaines, gaminančias geoterminę energiją. 1996 m. buvo įsteigta UAB „Geoterma“.[2][3]
Geoterminė jėgainė pradėta statyti 1997 m. vykdant Lietuvos nacionalinės energetikos strategiją. 2000 m. jėgainė buvo pastatyta, tačiau paleidimo ir derinimo darbai truko beveik ketverius metus. Pašalinus projekto trūkumus, 2004 m. birželį Valstybinė komisija naująją jėgainę pripažino tinkama naudoti.
Jėgainės statybai buvo skirta 14,28 mln. Lt. Buvo gauta Pasaulio banko paskola (5,83 mln. JAV dolerių), Pasaulio aplinkosaugos fondo parama (6,9 mln. JAV dolerių) ir Danijos aplinkosaugos agentūros parama (15,7 mln. Lt). Generalinis statybų rangovas – Danijos įmonė DONG Energy. Operatorius – UAB „Geoterma“. 2012 m. pasiūlyta jėgainę privatizuoti.[4]
Pajėgumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klaipėdos parodomoji geoterminė jėgainė eksploatuoja 4 gręžinius. Siurbliai pumpuoja 38° C šilumos geoterminį vandenį iš 1135 metrų gylyje esančio devono sluoksnio. Iš dviejų gręžinių per valandą galima gauti iki 700 m³ vandens, tačiau žemė atgal tepriima tik 450 m³. Iš žemės gauta šiluma vėliau panaudojama iš miesto į jėgainę atkeliaujančiam termofikaciniam vandeniui šildyti. Jis jėgainę pasiekia apie 40° C. Šilumos mainų dėka šis vanduo pašildomas iki 70° C ir keliauja į miestą. 2005 m. jėgainė į AB „Klaipėdos energija“ tinklus pateikė 230000 MWh šilumos. Geoterminės jėgainės galia yra 10-35 MW. Geoterminės kilpos debitas – 160–210 m³/h.
| Metai | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Gamyba | 230 | 119,89 | 31,60 | 10,78 | 166,86 | 120,5 | 44,8 | 97,37 | 42,54 | 49,27 | 32,7 | 37,7 | 12,5 |
Ekonominės problemos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Naujas technologijas diegiančiai ir ekologines idėjas propaguojančiai valstybės valdomai bendrovei išsikovoti pozicijas energijos rinkoje nebuvo lengva. Tradicinių šilumos šaltinių tiekėjai, gabentojai ir vartotojai nenoriai įsileido konkurentus. Pradėjus veikti geoterminei jėgainei, tradicinėse katilinėse sumažėjo apkrovimas, mažiau sudeginama mazuto, atitinkamai sumažėjo ir atmosferos tarša. Nors ši įmonė buvo geras pavyzdys, kaip remiantis mokslo tyrimais galima pasitelkti geoterminį vandenį ir spręsti šildymo problemas, tačiau nebuvo surastas tinkamiausias bendrovės valdymo modelis, kuris padėtų suderinti du tikslus – plėsti alternatyviuosius energijos šaltinius ir užtikrinti jų ekonominį naudingumą. Nesureguliavus kainodaros, pirmuosius metus nuostolingai dirbusiai bendrovei buvo sunku grąžinti kreditus. Be to, optimaliam jėgainės darbui palaikyti buvo reikalingos didelės investicijos.[5] 2011 m. į privatizuojamų įmonių sąrašą įtrauktą 77 proc. UAB „Geoterma“ akcijų paketą valdė Valstybės turto fondas.
Jėgainę valdančios bendrovės vadovai yra siūlę dalį iš siurbiamo 40 laipsnių temperatūros vandens pagaminamos energijos panaudoti ir kitoms reikmėms – gydymui, žuvims veisti, keliams laistyti, apšiltinti baseinus. Bendrovės užsakymu tęsiami moksliniai tyrimai panaudojant iš žemės gelmių išgautą geoterminį ir mineralinį vandenį šildymo, rekreacijos objektų kūrimo ir kitiems tikslams.
Bankrotas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įmonės veikla sustabdyta 2017 m. dėl didelių įmonės įsipareigojimų ir nekonkurencingos šilumos gamybos.[6] Tai padaryta atsižvelgiant į įmonės būklę ir siekį išsaugoti UAB „Geoterma” priklausančius unikalius geotermijos įrenginius, taip sudarant galimybes vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros projektus. 2018 m. nepavyko rasti investuotojų, kurie ryžtųsi nuomotis šilumą gaminančią įmonę ir atgaivintų pagrindinę jos veiklą. Geoterminė jėgainė buvo užkonservuota, tačiau monitoringas dėl lėšų trūkumo nevykdytas. Nemoki įmonė tapo apleista, kai kurie vandentiekio vamzdžiai žiemą buvo pažeisti šalčio, brangus turtas paliktas be priežiūros.[6]
2019 m. vasario 15 d. Turto bankas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl Klaipėdos šilumos gamybos įmonės UAB „Geoterma“ bankroto bylos iškėlimo.[6] 2019 m. gruodžio mėn. surengtos „Geotermos“ turto pirmosios varžytinės neįvyko – negauta nė vieno pasiūlymo.[7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Implementation Completion Report“. Pasaulio bankas. 2005. p. 4. Nuoroda tikrinta 2012-10-31.
- ↑ UAB „Geoterma“. Šilumos gamyba, naudojant geoterminę energiją. 2012 m. vasario 15 d.
- ↑ UAB „Geoterma“. 2012 m. kovo 23 d.
- ↑ „Vienintelę Baltijos šalyse geoterminę jėgainę ruošiamasi privatizuoti“. lrytas.lt. 2012-09-05. Suarchyvuotas originalas 2012-11-05. Nuoroda tikrinta 2012-10-31.
- ↑ „Parodomoji jėgainė - lyg nemylimas kūdikis“. ve.lt. 2012-09-04. Suarchyvuotas originalas 2012-09-06. Nuoroda tikrinta 2013-07-17.
- ↑ 6,0 6,1 6,2 „Geoterma“: inicijuojamas bankrotas ir likvidavimas vz.lt Archyvuota kopija 2019-02-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Geotermos“ turto varžytinės neįvyko ve.lt Archyvuota kopija 2019-12-21 iš Wayback Machine projekto.