Kičas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kičo pavyzdys

Kičas – sąvoka, atsiradusi XIX a. pab. – XX a. pr., apibūdinanti banalaus menkaverčio turinio ir stiliaus kūrinį;[1] iš pažiūros gražus, kupinas patoso ir jausmo, bet iš tikrųjų perdėtai saldus, pretenzingas ir neskoningas bei pigus.[2] Kičo mene tik mėgdžiojamas originalas orientuojantis į žemo suvokimo paviršutinišką vartotoją, nereikia net menkiausių dvasinių pastangų.[3]

Kičas – menkavertis, pigiai paviršutiniškai kopijuojant originalą siekiant tik išorinio pavidalo, masėms sukurtas produktas.

Kičas – kaip industrinės revoliucijos produktas – pramoginio turinio, tikrosios kultūros simuliakras, mechaniškas, statiškas, visai neskoningas daiktas.[4]

Kičas – kaip socialinis reiškinys – pasireiškia perdėtu manierų demonstravimu bei mažybinių žodžių ar superlatyvų vartojimu, iš anksto paruoštais šabloniškais klausimais ir frazėmis, socialinių gestų mechanišku atlikimu nesigilinant į jų prasmę ir reikalingumą, neadekvačiu aprangos stiliaus pasirinkimu.

Kičo sąvoka taikoma ir architektūrai, muzikai bei literatūrai. Literatūroje kiču vadinamas pretenzingas, primityvios stilistikos kūrinys, imituojantis katarsį ir estetinę sąmonę. Tokie kūriniai bulvariniai, stereotipiniai, juose gausu klišių, melodramos, jie skirti plačiajai rinkai. Literatūroje naudojamas ir atskiras terminas tokiai kūrybos veiklai – grafomanija. Muzikoje kiču laikomi paprastai vokaliniai, pretenzingi, nemeniški, neskoningi, eklektiški, vulgarūs kūriniai.

XIX a. pab. – XX a. pr. itin suklestėjus mėgėjų kūrybai, žemo lygio muzikos kūrėjų menas atitiko tokių pat klausytojų poreikius. Interneto visuotinis įsigalėjimas XXI a. pradžioje atkartoja tokį masiškumo kuriant ir vartojant poveikį.

Postmodernizmo epochoje riba tarp aukštosios ir masinės kultūros, meno bei kičo ištirpo. Kičo citatų gausu tapyboje, tekstilėje, juvelyrikoje, architektūroje. Pati kičo samprata taip pat laikui bėgant kito: anksčiau kičas sietas su banalumu, beskonybe, perdėtumu, sentimentalumu, nuo jo aukštoji kultūra siekė atsiriboti, vėliau XX a. pab. – XXI a. pr. kičas pradėtas sieti su laisvumu, kosmopolitiškumu, daugiakultūriškumu. Jo sąmoningas pasirinkimas kiek ironiškas: anksčiau buvęs pradedančiųjų ir mėgėjų meninės išraiškos priemone, kičas tapo masiniu, meno madas diktuojančiu reiškiniu.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka