Pereiti prie turinio

Kernavės pilkapynas

Koordinatės: 54°53′36″š. pl. 24°50′11″r. ilg. / 54.8932202°š. pl. 24.836483°r. ilg. / 54.8932202; 24.836483
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kernavės pilkapynas
[[Image:|250px]]
Kernavės pilkapynas
Kernavės pilkapynas
Koordinatės
54°53′36″š. pl. 24°50′11″r. ilg. / 54.8932202°š. pl. 24.836483°r. ilg. / 54.8932202; 24.836483
Vieta Širvintų rajonas
Seniūnija Kernavės seniūnija
Naudotas X a.XIII a.
Tirtas 1981 ir 1983 m.
Registro Nr. AR1635 / 16292 / A1458P

Kernavės pilkapynaspilkapynas Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, 1,5-2,0 km į šiaurės vakarus nuo Kernavės, 1,6 km į šiaurės vakarus nuo Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios ir 0,6 km į šiaurę nuo Neries dešiniojo kranto, Kernavės girininkijos Kernavės miške, 16 kvartalo pietinė dalis ir 18 kvartalo šiaurinė dalis, Ukmergės miškų urėdija, Kernavės archeologijos paminklų kompleksas, Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas.

Pilkapyne rasti 23 pilkapiai. Jų sampilai 6–12 m skersmens ir 0,5-1,5 m aukščio, dalis pilkapių apardyti – iškasinėtos duobės. 1981 ir 1983 m. istorijos instituto ir Vilniaus universiteto (ir 1984 m.) archeologai (tyrimų vadovai Pranas Kulikauskas, Regina Kulikauskienė, Aleksiejus Luchtanas) ištyrė 6 pilkapius. Juos juosė 0,3-2,1 m pločio ir 0,2-1,0 m gylio grioviai, sampilai buvo supilti iš smėlio ar smėlio ir žvyro. 5 pilkapių pagrindus dengė iki 0,1 m storio degėsių sluoksnis, degėsių ir laužaviečių liekanų aptikta ir grioviuose. Pilkapių vidurinėje dalyje rasta nedegintų žirgų ir sudegintų mirusiųjų ir žirgų kapų su įkapėmis; duobės 1,26-2,20 m ilgio ir 0,98-1,20 m pločio, 0,15-0,60 m gylio. Įkapės: pjautuvai, lipdytinė keramika lygiu paviršiumi, žirgo aprangos daiktai – dvinariai žąslai su apskritomis grandimis, stačiakampė balno paspręstės sagtis, geležinė karčių įvija. Pilkapynas datuojamas X a.XIII a. Radinius saugo Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas.[1]

  1. Aleksiejus LuchtanasKernavės pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 762 psl.