Kenorlandas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kenorlandas – vienas ankstyviausių Žemės superkontinentų. Manoma, kad šis paleokontinentas susiformavo neoarchėjaus eroje, maždaug prieš 2,7 mlrd. m., vykstant neoarchėjaus kratonų akrecijai ir formuojantis naujai kontinentinei plutai.[1] Į jį įėjo bent jau būsimieji Laurentijos (sudaro dab. Šiaurės Amerikos ir Grenlandijos pagrindą), Baltikos kontinentai, taip pat Australija, Kalahario kratonas.[2]

Pavadintas pagal kenorinę kalnodarą,[3] o ši savo ruožtu pavadinta pagal Kenoros vietovę (Ontarijas, Kanada).[4]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Halla 2005, Introduction, p. 22
  2. Pesonen et al. 2003, Abstract
  3. Salminen, Johnna; Pehrsson, Sally; Evans, David A.D.; Wang, Chong (2021). „Neoarchean-Paleoproterozoic supercycles“. In Pesonen, Lauri J.; Salminen, Johanna; Elming, Sten-Ake; Evans, David A.D.; Veikkolainen, Toni (eds.). Ancient Supercontinents and the Paleogeography of Earth. Elsevier. p. 466. ISBN 0128185341.
  4. Gower, Charles F.; Clifford, Paul M. (1981). „The structural geometry and geological history of Archean rocks at Kenora, north-western Ontario—a proposed type area for the Kenoran Orogeny“. Canadian Journal of Earth Sciences.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]