Keltų mitologija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Auksinis keltų ratas

Keltų mitologija – keltų tikėjimo visuma, siekianti metalo amžių. Kaip ir kitų metalo amžiaus europiečių, ankstyvieji keltai išlaikė politeistinę mitologijos ir religijos struktūrą. Keltai kaip ir galai bei keltiberai (angl. Celtiberians) artimai bendravo su Senovės Roma, tačiau mitologijos šaltiniai nesiekia toliau nei Romos imperija, tą lėmė krikščionybės priėmimas ir keltų kalbų praradimas. Mitologija labiau žinoma iš romėniškų ir krikščioniškų šaltinių, kurių mitologijos buvo išsaugotos.

Keltai nebuvo politiškai vieningi, todėl neturėjo ir vieningo kultūrinio centro bei buvo gausu įvairių vietinių keltų religijos praktikos variacijų (tačiau kai kurios buvo pakankamai vieningos kaip kad dievo Lugo). Išlikusiuose užrašuose minima daugiau nei 300 dievybių, dažnai prilyginamų romėniškiems atitikmenims, tačiau dauguma buvo vietiniai dievai ir tik keli buvo plačiai garbinti. Iš to kas išliko įmanoma išskirti kelis bendrumus, dėl kurių manoma, kad egzistavo vieningas panteonas.

Senovinių dievų prigimtis ir funkcijos kildinama iš jų vardų, vietinių užrašų, ikonografijos, romėnų dievų su kuriais buvo tapatinami ir panašių vėlesnių keltų mitologijos personažų.

Keltų mitologija skaidoma į tam tikras atskiras dalis ir grupes, daugiausiai atitinkančias keltų kalbų šakas:

• Senovės keltų religija (žinoma iš archeologinių šaltinių nei iš mitologinių užrašų; plg. kaip senovės galų ir britų dievybės^{[patikslinti!]})
• Goidelikų kalbų mitologija, kuriai atstovauja airių ir škotų mitologijos;
  • Mitologinis ciklas;
  • Ulsterio ciklas;
  • Feniano ciklas;
  • Istorinis ciklas;
• Brotonikų kalbų mitologija, kuriai atstovauja daugiausiai Velso mitologija (plg. taip pat Bretonų mitologija ir folkloras).