Kelionių teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kelionių teisė - teisės šaka; visuma teisės normų, reguliuojančių keliavimą, turizmą.

Pošakiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Privatinė kelionių teisė reguliuoja privatinius santykius. Pvz., kai sudaromos turizmo paslaugų teikimo sutartys (pvz., Keleivių vežimo, dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo ir kitos sutartys, susijusios su kelionių organizavimu).

Viešoji kelionių teisė (iš esmės administracinė teisė) nustato keliavimo reikalavimus. Pvz., įtvirtina kelionės dokumentų (tokių, kaip, pvz., pasas, Asmens grįžimo pažymėjimas, Vaiko kelionės dokumentas) reikalavimus.

Turizmo teisė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turizmo teisė reguliuoja turizmo veiklą (pvz., kas yra gidas, ekskursija, Kelionių agentūra, turistas).

Lietuvoje turizmo verslo organizavimo principus reguliuoja LR turizmo įstatymas. Jis nustato reikalavimus turizmo paslaugų teikimui ir turistų (vartotojų) teisių apsaugai bei valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo reguliavimo, planavimo ir turizmo išteklių naudojimo srityje[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]