Kaspijai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Etninis Kaukazo žemėlapis, V - IV a. pr. m. e.

Kaspijai (sen. gr. Kaspioi, lot. Caspii) – Kaukazo iberų grupės gentys, kurios gyveno Rytų Azerbaidžano stepėse. V a. pr. m. e. jas pirmą kartą paminėjo Herodotas. Kaspijai vertėsi klajokline gyvulininkyste. Iki I a. pr. m. e. susimaišė su albanų, medų ir kitomis gentimis. Nuo šios genties vardą gavo Kaspijos jūra ir Kaspiana – viena senovės Azerbaidžano sritis.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. MELI institutas, Vilnius.