Kasperas Liubomirskis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kasperas Liubomirskis | |
|---|---|
| Liubomirskiai | |
.jpg)
| |
| Herbas „Szreniawa“ | |
| Gimė | 1724 m. gegužės 9 d. Polonė |
| Mirė | 1780 m. birželio 6 d. (56 metai) |
| Tėvas | Jonas Teodoras Liubomirskis |
| Motina | Ana Elžbieta Kaler-Kaming |
| Sutuoktinis (-ė) | Barbora Liubomorskla |
Kunigaikštis Kasperas Liubomirskis (lenk. Kasper Lubomirski, 1724 m. gegužės 9 d., Polonoje − 1780 m. birželio 6 d., Zviagelis) − Stambus Lenkijos magnatas, kunigaikštis, Rusijos armijos generolas-poručikas, Chmelnicko seniūnas, pasiuntinys į seimus.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anos Elžbietos Kaler-Kaming (Culler-Cuming; 1685−1776) ir Airijos arklininko Džono Kraisto sūnus. Tapusi našle Ana Kraist ištekėjo už Krokuvos vaivados ir Spišo seniūno, kunigaikščio Jono Teodoro Liubomirskio (1683−1745). Neturėdamas tiesioginių paveldėtojų kunigaikštis Liubomirskis įsūnijos vaikus žmonos nuo pirmos santuokos.
Mokėsi Varšuvos kolegiume Collegium Nobilium. Po įtėvio mirties paveldėjo plačias dvaro žemes, tame tarpe Lancutą, Ujazduvą, Zviagelį ir Polonę. Gavo valdyti Chmelnicko seniūniją.
Rusijos armijos sudėtyje kunigaikštis Kasperas Liubomirskis dalyvavo Septynerių metų kare su Prūsija (1756−1763).
Nuo sausio 1757 metų 1 dienos generolas-poručikas.
1758 metais vadovavo Rytų Prūsijos korpusui.
Nuo 1759 metų rugpjūtį išsiskyrė Kunesdorfo mūšyje.
Nuo 1762 - pėstininkų pulko vadas.
1763 metais pardavė Lietuvos stalininkui ir busimam Lenkijos karalui Stanislovui Augustui Poniatovskiui savo dvaro žemes Ujezduve, netoli Varšuvos. 1764 metais buvo išrinktas pasiuntiniu nuo Voluinės vaivadijos į elekcinį seimą. 1766 metų rudenį buvo vėl išrinktas pasiuntiniu į seimą nuo Kijevo vaivadijos. Buvo apdovanotas Švento Stanislovo ordinu. 1777 metais tapo žymios masonų ložės nariu.
1767 metais kunigaikštis Kasperas Liubomirskis buvo išrinktas pasintiniu į Repnino seimą nuo Čersko žemės, kur įėjo į seimo delegacijos sudėtį, priverstos spaudžiant Rusijos pasiuntinio, kunigaikščio Nikolajaus Repnino sutikti su visais Rusijos imperijos reikalavimais.
1768 metais Baro konfederacijos išvakarėse Kasperas Liubomirskis pranešė Rusijos pasiuntiniui Nikolajui Repninui apie konfederatų pasiruošimus Bare. 1769 metais konfederatų buvo paimtas į nelaisvė Žešuvo pilyje ir buvo priverstas užmokėti išpirką už savo išlaisvinimą. Vėliau vadovaujant Rusijos armijos kariams dalyvavo mūšiuose su Baro konfederatais.
Šeima ir vaikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žmona − Barbora Liubomirska, Karūnos didžiojo taurininko Jurgio Ignoto Liubomirskio (1687−1753) ir Joanos von Štein (1723−1783) jaunesnioji duktė.
Vaikai:
- Kunigaikštytė Marija Fiodorovna Liubomirska (1773−1810), 1-mas vyras Kijevo vaivada Antonas Protazijus Potockis (1761−1801), 2-ras vyras infanterijos generolas, grafas Valerianas Aleksandrovičius Zubovas (1771−1804), 3-čias vyras kavalerijos generolas Fiodoras Petrovičius Uvarovas (1769−1824)
- Kunigaikštytė Žozefina Liubomirska(1778−1851), 1-mas vyras Adamas Valevskis, 2-ras vyras Rusijos kavalerijos generolas, grafas Nikolajus Osipovičius Vitas (1781−1840).,
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Бантыш-Каменский Д.Н. Историческое собрание списков кавалерам четырех российских императорских орденов. - М., 1814. - С.209.
- Список военным генералам со времени императора Петра I до императрицы Екатерины II. - Спб., 1809. - С.70, 92, 114.
- Кавалеры императорского ордена Святого Александра Невского, 1725-1917. Биобиблиографический словарь в трех томах. Т.1. - М., 2009. - С.259.
- Serczyk W., Wereszycka H. Kasper Lubomirski|// Polski Słownik Biograficzny, t. XVIII. - 1973. - s. 29.
- Kraushar A. Książę Repnin i Polska. Т.II. - Warszawa. - 1900.- s. 318.
- Henryk P. Kosk. Generalicja polska, t. I, Pruszków 1998, s. 292.