Kasacinis skundas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kasacinis skundas - skundas, kuriuo skundžiamas įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis (žr. kasacija).

Civilinis procesas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasacinį skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (LR CPK 342 str.). Skundas paduodamas tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Kasacinis skundas ir priedai pateikiami su tiek nuorašų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų.

Padavimo terminai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasacinis skundas gali būti paduotas per 3 mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos (LR CPK 345 str. 1 d.). Asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip 1 metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo išsprendžia speciali teisėjų atrankos kolegija nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama.

Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasacija galima tik tuo atveju, kai yra LR CPK 346 straipsnyje išvardyti pagrindai. Pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra (LR CPK 346 str. 2 d.):

  • materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui;
  • jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos;
  • jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti (LR CPK 347 str. 1 d.):

  • nurodytas sprendimas ar nutartis, dėl kurių peržiūrėjimo paduodamas kasacinis skundas;
  • turtiniuose ginčuose nurodoma ginčijama suma;
  • nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina LR CPK Kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą;
  • kasatoriaus prašymas.

Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinių asmenų kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

Prie kasacinio skundo turi būti pridėti skundžiamo sprendimo (nutarties) ir su juo susijusių sprendimų ir nutarčių nuorašai, įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus. Prie kasacinio skundo pridedami įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją.

Prisidėjimas prie kasacinio skundo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalyvaujantys byloje asmenys per terminą, nustatytą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto kasacinio skundo. Pareiškime dėl prisidėjimo prie paduoto kasacinio skundo prisidedantis asmuo negali pareikšti savarankiškų apskųsto sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų bei savarankiškų reikalavimų (LR CPK 348 str. 1 d.).

Pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Pareiškimui dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo taikomos LR CPK 344 straipsnio ir 350 straipsnio 8 dalies nuostatos.

Prisidėjimo prie kasacinio skundo priėmimo klausimą išsprendžia teisėjų atrankos kolegija LR CPK Kodekso 350 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, pateiktas praleidus nustatytą terminą, nepriimamas ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui.

Skundo atsisakymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasatorius turi teisę atsisakyti paduoto kasacinio skundo iki dalyvaujančių byloje asmenų kalbų pabaigos teismo posėdyje, o rašytinio proceso metu – iki teismo posėdžio pradžios. Vėliau atsisakyti kasacinio skundo negalima (LR CPK 349 str. 1 d.).

Priėmęs kasacinio skundo atsisakymą, teismas priima nutartį nutraukti kasacinį procesą, išskyrus atvejus, jeigu kasacinį skundą yra padavę ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Nutarties nuorašas išsiunčiamas šalims ir tretiesiems asmenims.

Teismas turi teisę nepriimti kasacinio skundo atsisakymo, kai yra LR CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.

Priėmus kasacinio skundo atsisakymą, pareiškimas dėl prisidėjimo prie šio skundo nenagrinėjamas.

Skundo priėmimo tvarka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko iš 3 teisėjų sudaryta atrankos kolegija. Kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių. Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas priimant nutartį rašytinio proceso tvarka. Teisėjo dalyvavimas atrankos kolegijoje, sprendžiant joje tam tikro kasacinio skundo priėmimo klausimą, netrukdo jam nagrinėti bylą pagal tą kasacinį skundą kasacine tvarka (LR CPK 350 str. 1 d.).

Kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis:

  • paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą ir nėra prašymo atnaujinti praleistą terminą arba prašymas jį atnaujinti nėra tenkinamas;
  • prieštarauja LR CPK Kodekso 341 straipsnyje nustatytiems reikalavimams;
  • neatitinka LR CPK Kodekso 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
  • neatitinka LR CPK Kodekso 347 straipsnio reikalavimų;
  • nepasirašytas ar pasirašytas neįgalioto asmens arba paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą;
  • paduotas pakartotinai po to, kai byla jau buvo išnagrinėta kasacine tvarka;
  • paduotas nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio ir nėra prašymo iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti arba netenkinamas kasatoriaus prašymas iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti.

Tuo atveju, kai netenkinamas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar prašymas žyminį mokestį atidėti, atrankos kolegija, sprendžianti kasacinio skundo priėmimo klausimą, nustato terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Neįvykdžius tokio nurodymo, kasacinį skundą atsisakoma priimti.

Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Nutartį sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat glaustai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis kasacinis skundas priimamas arba jį atsisakoma priimti. Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiajam. Atsisakant priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi išsprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas.

Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti LR CPK 350 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 5, 7 punktuose nurodytais pagrindais, tai kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas LR CPK Kodekso 345 straipsnyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu.

Priimtas kasacinis skundas chronologine tvarka įrašomas į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Kasacinio skundo priėmimo klausimą išsprendusi atrankos kolegija išreikalauja bylą.

Apie priimto kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą pranešama šalims. Kartu su pranešimu apie kasacinio skundo įrašymą šalims ir tretiesiems asmenims išsiunčiamas kasacinio skundo nuorašas.

Išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]