Kartlijos kalnagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pšavio Aragvio slėnis, kertantis Kartlijos kalnagūbrį

Kartlijos kalnagūbris (gruz. ქართლის ქედი) – kalnagūbris šiaurės rytų Gruzijoje (Kartlijoje), viena iš pietinių Kaukazo Vandenskyros kalnagūbrio atšakų. Įsiterpęs tarp Pšavio Aragvio ir Jorio upių slėnių. Ilgis virš 100 km. Aukštis iki 3000 m. Pietuose išsiskaido į smulksenius gūbrius.[1] Sudarytas iš smiltainio, mergelio, skalūnų.

Šlaituose auga bukų ir ąžuolų miškai. Aukščiau – kalnų pievos.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 200
  2. Картлийский_хребет,Большая советская энциклопедия, T. XI (Италия—Кваркуш). – Москва: Советская энциклопедия, 1973