Karlis Miesniekas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Karlis Miesniekas
Gimė: 1887 m. sausio 31 d. (132 metai)
Jaunpiebalga, Cėsių rajonas
Mirė: 1977 m. spalio 25 d. (90 metų)
Ryga

Karlis Miesniekas (latv. Kārlis Miesnieks, 1887 m. sausio 31 d. Jaunpiebalga, Cėsių rajonas1977 m. spalio 25 d. Ryga) – latvių tapytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19111915 m. mokėsi A. Štiglico technikos piešimo mokykloje Sankt Peterburge. 19221953 m. dėstė Latvijos dailės akademijoje; nuo 1947 m. profesorius.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1920 m. dalyvavo parodose. Nutapė realistinių psichologinių portretų („Autoportretas“ 1922 m., „Darbininkas“ 1923 m., „Mildos Bermans portretas“ 1925 m.), teminių kompozicijų („Mitingas prie bažnyčios 1905 m. vasarą“ 1956 m.), lyriškų gamtos peizažų („Meškeriotojas“ 1930 m., „Latvijos miškas“ 1953 m.), altorinių paveikslų („Jėzus Kristus alyvų sode“ 1939 m., Lielvardės liuteronų bažnyčioje). Kūrybai būdinga realistinė vaizduosena, vientisas koloritas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Karlis Miesniekas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 50 psl.