Karlino nedarna
Karlino nedarna arba Karlino tįsa (angl. Carlin Unconformity, Carlin Trend) – geologinė nedarna Nevados šiaurės rytuose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, susidariusi prieš 350 mln. metų, susidūrus žemės plutos sluoksnio fragmentui su Šiaurės Amerikos tektonine plokšte. Po plokščių kolizijos susidaręs spaudimas ir aukšta temperatūra sukūrė daugybę karštųjų versmių, kurios per plyšius iš žemės gelmių į paviršių iškėlė ištirpdytų mineralų.[1] Tarp šių mineralų buvo ir aukso bei sidabro.
Karlino nedarna – vienas didžiausių pasaulio aukso kasybos regionų. Aukso telkinių zona nusitęsusi 8 km pločio ir 64 km ilgio juosta šiaurės-šiaurės vakarų kryptimi per Karlino miestą. Zonoje rasta virs 40 aukso telkinių ir įrengtos 26 atviros ir požeminės aukso kasyklos. Auksas vietovėje pirmąkart aptiktas XIX a. aštuntajame dešimtmetyje, tačiau iki 1909 m. jo išgauta nedaug. XX a. rasta didesnių telkinių, bet iki 1964 m. išgauta tik 22 tūkst. uncijų aukso. Aukso gavyba paspartėjo XX a. aštuntajame dešimtmetyje, ir iki 2016 m. Karlino nedarnos kasyklose buvo iškasta 84 mln. uncijų aukso – daugiausia visose Jungtinėse Valstijose. 2015 m. duomenimis kasyklų aukso rezervai sudaro 31 mln. uncijų.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Michael W. Ressel; Christopher D. Henry, Igneous Geology of the Carlin Trend, Nevada: Development of the Eocene Plutonic Complex and Significance for Carlin-Type Gold Deposits. Economic Geology, 2006 m. kovas. 101 (2): 347–383. DOI: 10.2113/gsecongeo.101.2.347
- ↑ Carlin Trend Overview Archyvuota kopija 2020-06-09 iš Wayback Machine projekto., Gold Standard Ventures Corp. Nuoroda tikrinta 2020-06-09.