Pereiti prie turinio

Karlas Gocis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karlas Gocis
it. Carlo Gozzi
Karlas Gocis
Gimė 1720 m. gruodžio 13 d.
Venecija
Mirė 1806 m. balandžio 4 d. (85 metai)
Venecija
Veikla italų rašytojas, dramaturgas
Vikiteka Karlas Gocis

Karlas Gocis (it. Carlo Gozzi, 1720 m. gruodžio 13 d. Venecija1806 m. balandžio 4 d. Venecija) – italų rašytojas, dramaturgas.

Brolis Gasparas Gocis. Gimęs kilmingo, bet neturtingo dvarininko šeimoje 16 m. įstojo į kariuomenę, kovojusią Dalmatijoje, po trejų metų grįžo ir išgarsėjo parašęs pirmuosius satyrinius pamfletus. Laikėsi konservatyvių pažiūrų ir priešinosi šviečiamosioms idėjoms. Gindamas tradiciją ir puoselėdamas literatūrinę italų kalbą su kitais 1747 m. įkūrė Graneleskio akademiją. Polemizavo su K. Goldoniu, atmetė jo pjesėse atspindėtas buržua vertybes, kasdienybę, kaltino jį tarmybėmis užteršus literatūrinę italų kalbą. Remdamasis commedia dell’arte ir siekdamas įrodyti, kad publiką domina ne vien tikroviškumas, parašė dramų pasakų (fjabų). Joms būdinga fantastika, poetiškumas, parodijos ir satyr, elementai. Jo dramos turėjo įtakos vokiečių romantikams, jų motyvais sukurta operų. Parašė pjesių, kuriose ryški ispanų teatro įtaka, atsiminimų „Nenaudingi memuarai“ (Memorie inutili della vita die Carlo Gozzi, scritte da lui medesimo, e da lui publicate per umilita 1797 m.), kuriuose aprašoma XVIII a. Venecija.[1]

  • Meilė trims apelsinams (L'amore delle tre melarance), 1761 m.
  • Varnas (Il corvo), 1761 m., lietuvių past. 2003 m.
  • Karalius Elnias (Re Cervo) 1762 m., lietuvių past. 1965 m., 1983 m., 2000 m. rež. Aidas Giniotis
  • Turandot 1762 m., lietuvių past. 1927 m., 1931 m.
  • Moteris gyvatė (La donna serpente), 1762 m.
  • Zobeida (Zobeide), 1763 m.
  • Mėlyna pabaisa (Il mostro turchino), 1764 m.
  • Žaliasis paukščiukas (L'augellino bel verde), 1765 m.
  • Įnoringoji Marfiza (La Marfisa bizzarra), riterinė poema satyra, 1772 m.
Operos pagal K. Gocio dramas
Kino filmai
  1. Dainius BūrėKarlas Gocis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 34 psl.