Kardas akmenyje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kardas akmenyje
PavadinimasThe Sword in the Stone
Kilmės šalisJAV
RežisieriusWolfgang Reitherman
Prodiuseris (-iai)Walt Disney
Scenaristas (-ai)Bill Peet
KompozitoriusGeorge Bruns
Richard M. Sherman
Robert B. Sherman
VaidinaRickie Sorensen
Karl Swenson
Junius Matthews
Sebastian Cabot
Norman Alden
Martha Wentworth
Metai1963
ŽanrasKomedija, nuotykių, fantastinis
Trukmė79 min.
Kalbaanglų
PlatintojasBuena Vista Distribution
Biudžetas12 mln. JAV dol.
IMDb įrašas

Kardas akmenyje (angl. The Sword in the Stone) – 1963 m. JAV animacinis filmas, prodiusuotas Volto Disnėjaus. Sukurtas „Volto Disnėjaus animacijos studijoje“. Tai buvo paskutinis studijos išleistas filmas V. Disnėjui dar būnant gyvam.

Filmas paremtas T. H. Vaito (T. H. White) to paties pavadinimo romanu, išleistu 1938 m. 1958 m. knyga buvo perleista kaip viena iš T. H. Vaito tetralogijos „The Once and Future King“ dalių.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Filmo veiksmas vyksta VI a. Anglijoje, tik ką mirus karaliui Uteriui Pendragonui, kuris nepaliko sosto įpėdinio. Greitai pasklinda žinia apie magišką akmenyje įsmeigtą kalaviją; pasak legendos, tas, kas jį ištrauks, taps Anglijos karaliumi. Tačiau niekam to padaryti nepavyksta ir Angliją apninka Tamsieji amžiai.

Po daugelio metų, burtininkas Merlinas nuspėja, kad berniukas, vardu Artūras (taip pat Vortas), užsuks į jo buveinę. Lydėdamas netikrą brolį Kėjų, Vortas netyčiom sukliudo jam sumedžioti elnią. Jis nulekia sugrąžinti strėlės ir įkrinta į Merlino urvą. Merlinas išsyk pasiskelbia busiąs jo mokytoju ir jiedu išvyksta į Vorto namus, pilį, prižiūrimą sero Ektoro. Tuo tarpu Ektoro draugas, seras Pelinoras atvyksta su žinia apie rengiamą turnyrą, kurio nugalėtojas taps karaliumi. Ektoras nusprendžia Kėjų paruošti šiam turnyrui ir paskiria Vortą jo ginklanešiu. Merlinas ima mokyti Vortą magijos paslapčių. Pirmiausia jis save ir Vortą paverčia žuvimis, taip supažindindamas Vortą su fizika. Vėliau panašiu mokymo būdu (paverčiant Vortą vovere) supažindina ir su gravitacijos dėsniais. Apie tai sužinojęs Ektoras apkaltina Merliną naudojant juodąja magiją bei paskiria Kėjui kitą ginklanešį.

Trečias mokymas apima skraidymo meną; Vortas paverčiamas žvirbliu. Jam beskraidant jį užpuola vanagas ir jis nuskrenda žemyn kaminu į raganos ponios Mim apartamentus. Merlinas spėja laiku pasirodyti prieš Mim nužudant Vortą. Jiedu susigrumia magijos kovoje; kitaip nei Merlino, jos magija remiasi gudrybėmis. Įveikęs Mim Merlinas įrodo, kad tikroji galia slypi žiniose ir išmintį.

Kėjus įšventinamas į riterius. Dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių Vortas paskiriamas jo ginklanešiu. Turnyro metu Vortas suvokia, jog paliko Kėjaus kalaviją vienoje iš užeigų ir išskuba jo parnešti. Pakeliui jis randa akmenyje įstrigusį kalaviją ir jį ištraukia. Jam parnešus šį kalaviją, visi išsyk suvokia, kad tai tas pats kalavijas iš pranašystės. Vortui tenka dar sykį įrodyti, kad tai jis ištraukė kalaviją. Šįkart prašvinta dangus ir visi ima šaukti: „Šlovė karaliui Artūrui!“.

Artūras karūnuojamas. Merlinas išpranašauja, kad Artūras vadovaus vadinamiesiems Apskritojo stalo riteriams, tapsentiems didžiomis legendomis.

Veikėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rickie Sorenson, Richard Reitherman ir Robert Reitherman – būsimas karalius Artūras/Vortas
  • Karl Swenson – Merlinas, legendinis burtininkas
  • Martha Wentworth – ragana Mim
  • Junius Matthews – Arkimedas, Merlino pelėda, gebanti kalbėti
  • Sebastian Cabot – seras Ektoras, karaliaus Uterio Pendragono pilies valdytojas ir Artūro globėjas
  • Norman Alden – seras Kėjus
  • Alan Napier – seras Pelinoras, sero Ektoro draugas, pranešęs apie vyksiantį turnyrą
  • Thurl Ravenscroft – Blekas Bartas, juodasis riteris
  • James MacDonald – vilkas
  • Ginny Tyler – voveraitė

Atsiliepimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmas buvo komerciškai sėkmingas; 1963 m. Šiaurės Amerikoje surinkęs 4,75 mln. JAV dolerių[1], buvo šeštas pelningiausias tų metų filmas. Tinklalapyje Rotten Tomatoes.com filmas surinko 74 % iš 100 įvertį.[2]

Savo knygoje „The Best of Disney“, Neil Sinyard teigė, kad nepaisant to, jog filmas netapo plačiai žinomu, jo animacija išties puikiai susisteminta bei tai, kad šis filmas yra benefilosofiškiausias iš visų „Disney“ filmų. Sinyard daro prielaidą, kad skirtumai tarp Merlino ir Mim veikėjų atspindi dažnai nesutapdavusias paties V. Disnėjaus ir jį kritikuojančių kritikų nuomones.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Big Rental Pictures of 1964“, Variety, 6 January 1965 p 39.
  2. http://www.rottentomatoes.com/m/sword_in_the_stone/
  3. Sinyard, Neil (1988). The Best of Disney. Portland House, 102–105. ISBN 0-517-65346-X.