Kanenta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kanenta (lot. Canens) – dainos personifikacija romėnų mitologijoje, nimfa iš Lacijaus. Tėvai – Janas ir Venilija.[1]

Kadangi Kanentos vyras Pikas paniekinęs kerėtojos Kirkės meilę, ši pavertusi jį geniu. Kanenta bergždžiai ieškojusi vyro šešetą dienų ir naktų, tuomet įšokusi Tibro upėn. Sudainavusi paskutinę dainą, mirė.[1][2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Ovid. „Metamorphoses Book XIV (A. S. Kline's Version)“. The Ovid Collection. University of Virginia.
  2. Emil Aust: Canens. In: Paulys Realencyclopädie der classischen Altertumswissenschaft (RE). Band III,2, Stuttgart 1899, Sp. 1474.