Kampidoktoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kampidoktoras (lot. campidoctor, iš lot. campus 'laukas, lyguma' + lot. doctor 'mokytojas', iš būt. dalyvio lot. doctus, iš lot. docēre 'mokyti') – asmuo, kuris mokydavo kareivius atlikti pratimus.[1]

Romos respublikos laikais šias pareigas atlikdavo centurionai arba nusipelnę kvalifikuoti kareiviai veteranai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Publius Flavius Vegetius Renatus. Epitoma Rei Militaris. Book I. 13.