Kalvystės muziejus
Lietuvos Respublikos įstaiga ar institucija | |
---|---|
Pavadinimas | Kalvystės muziejus |
Įkurta | 1979 |
Vadovas | Jonas Genys |
Adresas | Šaltkalvių g. 2,2a, LT-91246 Klaipėda |
Kalvystės muziejus – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus padalinys, įsikūręs Klaipėdoje, Šaltkalvių g. 2,2a. Įkurtas 1979 m., o atidarytas 1992 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdoje, buvusioje G. Kackės ir F. Grimo kalvėje. Jame eksponuojami Klaipėdos krašto kalvių darbo įrankiai, jų pagaminti daiktai, bei Mažosios Lietuvos ir senųjų Klaipėdos kapinių kryžiai, tvorelės, vartai ir tik uostamiesčiui būdingos senosios vėtrungės.[1]
Muziejuje veikia kalvė, kurioje galima įsigyti originalių kalvystės dirbinių.[2]
Kūrimosi istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klaipėdos krašte kalviai žinomi nuo XVI a. Jie miesto statyboms tiekė kaltines vinis, durų, langų ir krosnių apkaustus, vėjarodžius, gatvės žibintus, turėklus, dureles. XIX a. viduryje krašte paplito vietos meistrų lieti ir kaltiniai kryžiai, kapinių tvorelės. XIX a. pabaigoje Šaltkalvių gatvėje įsikūrė Gustavas Kackė (Gustav Katzke) su savo mokiniais. Kalvė gamino žemės ūkio padargus, senamiesčio namų puošybos detales, meniškus kryžius ir tvoreles. G. Kackė buvo vienintelis Klaipėdos krašto kalvis, gavęs tarptautinį sidabro medalį už meninę kalvystę. Jo kalvė veikė iki 1944 m., o pats šeimininkas pasitraukė į Vokietiją.[3]
Po Antrojo pasaulinio karo Klaipėdoje buvo pasilikę vos keliolika vietinių gyventojų. Neprižiūrimi nyko istorijos ir kultūros paminklai, kapinės: metaliniai kryžiai, tvorelės ir kitos dalys buvo vežami į metalo laužą. Klaipėdiečiui kalviui, metalo restauratoriui Dionizui Varkaliui pavyko išgelbėti ir išsaugoti dalį kapinių paminklų – 8 sunkvežimius kryžių, tvorelių, vartelių.[3] Jo rūpesčiu restauruota apgriuvusi žinomo Klaipėdos kalvio Gustavo Kackės (Gustav Katzke) kalvė su išlikusiais senaisiais darbo įrankiais bei įranga. Jo idėją restauruoti šį ir gretimą pastatą, įrengti nuolatinę kalvystės darbų ekspoziciją palaikė tuometinė Klaipėdos miesto valdžia. Pastatai buvo perduoti Kultūros skyriaus žinion, skirtos reikalingos lėšos. Senojoje kalvėje buvo atgaivintas kalvystės amatas, o kieme įrengta laikina kapinių kryžių ir tvorelių ekspozicija. 1991 m. senoji kalvė tapo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus padaliniu.[3] 1992 m. baigus pagrindinio pastato restauravimą, atidarytas Kalvystės muziejus – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus padalinys.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kalvystės muziejus Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.