Kalokagatija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kalokagatija (sen. gr. καλὸς καὶ ἀγαθός – 'gražus ir geras') – senovės graikų sąvoka, apibūdinanti tobulą žmogų – gražų bei gerą; senovės graikų auklėjimo idealas.[1] Tai yra socialinis-politinis, pedagoginis, etinis ir estetinis idealas. Manyta, kad aukštųjų visuomenės sluoksnių nariai buvo fiziškai gražūs ir geri, o žemųjų – bjaurūs ir blogi, tačiau tam prieštaravo stoikai, teigdami, kad visos šios savybės priklauso nuo auklėjimo, o kalokagatiją laikė jo tikslu.[1] Labai daug kalokagatijos pavyzdžių galima įžvelgti Antikos kūriniuose bei skulptūrose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Kalokagatija“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2022-10-31.