Kalėjimo mokestis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kalėjimo mokestis - XVXVIII a. LDK piniginis mokestisžmogaus laikymą kalėjime ir jo saugojimą. Mokėjo išleidžiamas į laisvę kalinys, jei buvo pripažįstama, kad jis buvo kaltas, arba tas, kas jį nekaltai apskundė. Jei kalinys buvo nuteistas mirties bausme, tai mokestį mokėjo tas, pagal kurio skundą jis buvo įkalintas. Pagal Lietuvos statutą (1588) pareigūnai (vaivados, seniūnai ir kt.) galėjo imti 48 grašius iš bajoro ir iki 24 grašių iš paprasto žmogaus. Neteisminių valdovo ir feodalų urėdų (dvarų) sudarė ne daugiau kaip 12 grašių iš baudžiamo mirties bausme bajoro ir 6 grašių iš paprasto žmogaus.