Kainitai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kainitaignostikų srovė,[1] kurios išpažinėjai tikėjo, kad Jahvė esąs ne tik žemesnysis demiurgas, bet apskritai blogas, nes ydingai sukūręs pasaulį, užkirsdamas kelią žmogaus dieviškajam pradui susijungti su nežinomu tobulu Dievu.[1] Tikėta, kad tikrasis tobulumas pasiekiamas, sulaužius visus Senojo Testamento priesakus (jų laužymas kainitams buvo religinė pareiga).[1] Kainitai siekė ne išganymo materialiajame pasaulyje, bet išsilaisvinimo iš jo.[1]

Kainitai gerbė tradiciškai neigiamai vertinamas Senojo Testamento figūras, kaip antai Kainą, Ezavą, sodomiečius, juos visus laikydami ezoterinės, išganingos išminties (gnozio) nešėjais.[1] Kainitų supratimu, juos nubaudęs iracionalus, pavydus kūrėjas Hystera („Įsčios“),[1] egzistuojanti už Hystera aukštesnė Išmintis.[2] Taip pat buvo gerbiami Ieva, Judas Iskariotas (jam kainitai priskyrė „išdavystės slėpinį“, nes tik vienas Judas žinojęs tikrąją tiesą[2]), būta šių personažų vardu pavadintų evangelijų.[1]

Kainitus mini Irenėjas, Epifanijas (pateikia išsamiausią aprašymą) ir kiti ankstyvosios krikščionybės rašytojai, anot kurių, ši gnosticizmo srovė gyvavo II m. e. a., veikiausiai rytinėje Romos imperijos dalyje.[1][2] Pasak Origeno, kainitai „visiškai atmetę Jėzų“.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 Cainites. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-06-20.
  2. 2,0 2,1 2,2 Everett Ferguson. Encyclopedia of Early Christianity: Second Edition. Routledge, 2013, p. 203. [1]