Kūras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marmurinė kūro statula (590–580 m. pr. m. e.)

Kūras (gr. kuros – jaunuolis) – senovės graikų nuogo stovinčio jaunuolio statula. Būdingiausi bruožai yra frontalinė poza, nuleistos prie šonų rankos, truputį į priekį atkišta koja (įprastai kairioji), veido bruožai neindividualizuoti, formos monumentalios. Kai kurie iš šių bruožų greičiausiai rodo senovės Rytų ir senovės Egipto dailės įtaką. Statula būdavo daroma iš kalkakmenio, marmuro ar bronzos.[1][2]

Kūrai pradėti kurti archaikos laikotarpiu (VII–VI a. pr. m. e.) Egėjo jūros pakrantėje ir salose.[1][2] Tvirtinama, kad iš pradžių buvo kuriami natūralaus žmogaus ūgio kūrai, tačiau vėlesniais laikais pradėta kurti ir 3, 5 ar 10 m aukštį siekiančius kūrus.[1]

Kai kada kūrai vaizduoti kaip Apolonas ar kitos dievybės, dievų garbintojai, aukotojai; statulos buvo statomos šventyklose, kaip votai aukojamos dievams. Be to, kūrai statyti žymių žmonių kapavietėse.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Kūras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  2. 2,0 2,1 KūrasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos