Kūno masės indeksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kūno masės indeksas (KMI) – žmogaus masės ir ūgio kvadrato santykis, medicinoje naudojamas kaip rodiklis, leidžiantis įvertinti ar žmogaus masė yra normali, ar yra antsvoris bei nutukimas, ar svorio trūkumas, nors ir nepadedantis nustatyti kūno riebalų procento.

Remiamasi Pasaulio sveikatos organizacijos suaugusiųjų kūno masės indekso vertinimo klasifikacija: mažiau nei 18,5 – per mažas svoris, nuo 18,5 iki 24,9 – normalus svoris, nuo 25 iki 29,9 – antsvoris, 30 ir daugiau – nutukimas.[1] Vaikams ir paaugliams iki 20 m. duomenų lyginamoji bazė kiek skiriasi, nes jų organizmas dar augantis. Moterų organizmas savaime pasižymi didesniu riebaliniu sluoksniu nei vyrų, o atletai būna dar lieknesnis šiuo atžvilgiu.[2] Kadangi kultūristai turi daug raumenų masės jiems netinka pastaroji formulė.[3]

KMI buvo sukurtas 1832 m. belgų erudito Adolphe Quetelet.[4] Šis indeksas apskaičiuojamas pagal formulę:[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Kūno masės indeksas“. osp.stat.gov.lt. Nuoroda tikrinta 2024-03-18.
  2. 2,0 2,1 „How Is BMI Calculated?“. www.britannica.com. Nuoroda tikrinta 2024-03-18.
  3. „Body mass index:“. medlineplus.gov. Nuoroda tikrinta 2024-03-18.
  4. Eknoyan G (January 2008). „Adolphe Quetelet (1796–1874)--the average man and indices of obesity“. Nephrology, Dialysis, Transplantation. 23 (1): 47–51. doi:10.1093/ndt/gfm517. PMID 17890752.