Kęstutis Pranas Labanauskas
Kęstutis Pranas Labanauskas (g. 1943 m. gegužės 31 d. Kaune) – Lietuvos kraštovaizdžio architektas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1965–1967 m. studijavo chemiją Vilniaus universitete, 1971–1972 m. miškininkystę Lietuvos žemės ūkio akademijoje.
1970–1990 m. Paminklų konservavimo instituto (nuo 1987 m. Paminklų restauravimo institutas) inžinierius parkotyrininkas, 1990–2005 m. Paminklotvarkos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės kultūrinio kraštovaizdžio ekspertas.
1964–1974 m. Lietuvos žygeivių, kraštotyrininkų neoficialių judėjimų dalyvis. 1995 m. su kitais įsteigė Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungą.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrinėjo parkus, atliko daugiau kaip 50 parkų ir želdynų restauravimo ir tvarkymo projektų ekspertizių. Paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių parkotyros, želdynų tvarkymo, kraštovaizdžio ir kultūros paveldo klausimais. Svarbiausi tirti parkai:[1]
- Aukštosios Fredos parkas, Kaunas
- Raudondvario pilies parkas, Kauno raj.
- Kairėnų parkas, Vilnius
- Belvederio parkas
- Burbiškio parkas
- Cirkliškio parkas
- Leipalingio parkas
- Liūdynės parkas
- Pienionių parkas
- Rietavo parkas
- Taujėnų parkas
- Tuskulėnų parkas
- Veisiejų parkas
- Veliuonos parkas
- Žagarės parkas
- S. Dariaus gimtinės (sodybos) želdiniai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kęstutis Pranas Labanauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 390 psl.