Juozas Šmulkštys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Juozas Šmukštys (1866 m. kovo 14 d. Sūduvoje1931 m. birželio 21 d. Bartininkuose, Vilkaviškio apskritis, palaidotas Bartininkų senosios bažnyčios šventoriuje) – Romos katalikų kunigas, knygnešys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigęs Seinų kunigų seminariją, 1889 m. buvo įšventintas kunigu. Sielovados darbą pradėjo Kalvarijos kalėjime kapeliono pareigose, vėliau perkeltas vikaru į Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Pasižymėjo puoselėdamas lietuvybę, platino draudžiamą spaudą, pamokslus skelbė lietuviškai. Klebonas V. Bukontas tam nepritarė ir skųsdavo J. Šmulkštį žandarams. 1898 m. vikaro butas buvo kratomas, jame rasti lietuviškų pamokslų rankraščiai. 1899 m. birželio mėn. 23 d. teismo sprendimu Juozas Šmulkštys dvejiems metams ištremtas į Odesą.

Kartu su ten ištremtu knygnešiu Juozu Rimša skaitė lietuvišką spaudą, prenumeruodavo „Varpą“ ir „Ūkininką“. Po tremties vikaravo Lomžos gubernijoje, Zambrave. Nuo 1907 m. Plutiškių Šv. Juozapo bažnyčios klebonas, o nuo 1915 m. iki mirties klebonavo Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

Kunigas Juozas Šmulkštys yra pasižymėjęs knygnešys, jo vardas amžiams iškaltas Knygnešių sienelėje Kaune.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]