Juozapas Antanavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Juozapas Antanavičius (1853 m. vasario 15 d. Paplyniai, Naumiesčio apskritis1916 m. rugpjūčio 7 d. Lgovas, Kursko gubernija) – Lietuvos kunigas, prelatas, politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1876 m. baigė Seinų kunigų seminariją, įšventintas kunigu. Klebonavo Piatnicoje (Lomžos gubernija). Nuo 1877 m. Seinų kapitulos vikaras, nuo 1893 m. kanauninkas ir Prienų klebonas. 18981902 m. Sankt Peterburgo katalikų kolegijos asesorius, Seinų vyskupijos atstovas. Nuo 1902 m., po vyskupo A. Baranausko mirties – Seinų vyskupijos valdytojas, nuo 1910 m. generalinis vikaras. Globojo Seinų katalikų spaustuvę, žurnalą „Šaltinis“ ir „Vadovas“, draugijas „Žiburys“ ir „Związek Katolicki“. Persekiojo socialistų draugiją „Šviesa“, pasiekė, kad 1908 m. valdžia ją uždarytų. 1905 m. paskelbė aplinkraštį, smerkiantį revoliucinę kovą prieš caro valdžią, kuris jo įsakymu buvo skaitomas vyskupijos bažnyčiose ir daug kur sukeldavo pasipriešinimą. 1914 m. pasitraukė į Rusiją.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juozapas Antanavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 560 psl.