Juan Ladrillero

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juan Ladrillero
Gimė ~1505 m.
Mogeras, Ispanijos imperija
Mirė ~1559 ar 1574 m.
Čilės generalinė kapitonija, Ispanijos imperija?
Tėvai Pero Alonso Ladrillero, Antonia García
Veikla jūrininkas, keliautojas
Organizacijos Ispanijos laivynas, Peru vicekaralystės laivynas
Žinomas (-a) už pietų Čilės ir Magelano sąsiaurio tyrinėjimus

Chuanas Ladriljeras (Juan Ladrillero) arba Chuanas (de) Ladriljerosas (Juan (de) Ladrilleros, 1505 – (?)1574 m.) – ispanų jūrininkas, keliautojas. Ištyrinėjo pietines Čilės pakrantes, pirmasis iš vakarų perplaukė Magelano sąsiaurį.

Kilęs iš Mogero miestelio Andalūzijoje. Nuo jaunumės buvo jūreiviu. 1535 m. buvo sudalyvavęs jau 11 ekspedicijų į Vakarų Indijas, todėl gavo piloto teisę. 1536 m. jo vadovaujamas laivas, vežęs turtus iš Naujosios Ispanijos, sudužo prie Šv. Vincento kyšulio, tačiau įgula ir didžioji dalis krovinio buvo išgelbėta. Vėliau persikėlė plaukioti į Ramiojo vandenyno pakrantes – prisidėjo įkuriant Buenaventuros miestą Kolumbijoje, 1539 m. vadovavo Hernano Korteso laivui „San Lazaras“ plukdžiusiam turtus iš Tehuantepeko į Panamą. 1541 m. atvyko į Peru, kur įsitraukė į karą tarp Fransisko Pisaro ir Diego de Almagro. 1557 m. nuplukdė vicekaraliaus sūnų, Čilės gubernatorių Garsiją Hurtadą de Mendosą į Čilę.[1]

Chuano Ladriljero ekspedicijos po pietų Čilę žemėlapis

1557 m. Garsijos de Mendosos pavedimu Chuanas Ladriljeras vadovavo 3 laivų ekspedicijai, turėjusiai ištyrinėti Čilės pakrantes piečiau Valdivijos. Laivai lapkričio 17 d. išplaukė iš Konsepsjono. Gruodžio 9 d. laivai pateko į audrą ir atsiskyrė – Fransisko de Korteso vadovaujamas laivas, paplaukiojęs pakrantėmis grįžo atgal į Valdiviją, o Chuanas Ladriljeras sudėtingomis sąlygomis praplaukė Čilės salyno salų pakrantėmis ir fjordais, keliose vietose išsilaipinę paskelbė žemes Ispanijos Karūnos valda. Praplaukęs Magelano sąsiauriu, 1558 m. rugpjūčio 9 d. Chuanas Ladriljeras pasiekė Mergelių kyšulį. Atgal į Valdiviją grįžo 1559 m.[1][2]

Tolesnis likimas nežinomas. Vietomis teigiama, kad mirė tuojau po kelionės, 1559 m., kitur nurodoma, kad 1574 m.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Juan Ladrillero, Real Academia de la Historia
  2. Morison, Samuel (1974). The European Discovery of America: The Southern Voyages, 1492–1616. New York: Oxford University Press.