Jozuės knyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jozuės knyga – šeštoji Senojo Testamento knyga.

Šioje knygoje pasakojama apie izraelitų įsiveržimą į Kanaaną – esą Dievo jiems pažadėtą žemę,– vadovaujant Mozės įpėdiniui Jozuei.

Jozuės knygoje kalbama apie Kanaano užkariavimą, Jordano upės perėjimą, Jericho užėmimą, izraelitų žygius. Taip pat aprašytas krašto padalinimas Izraelio gentims. Knyga baigiasi Jozuės atsisveikinimu ir mirtimi.

Jozuės knygoje aprašyti įvykiai vyko lygumose į rytus nuo Jordano upės ir Kanaane, 12301200 m. pr. m. e. laikotarpiu.

Yra manančių, jog knyga parašyta pranašo Samuelio laikais.

Pagrindiniai veikėjai – Jozuė, taip pat Rachaba ir Kalebas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]