Jonas Radavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Radavičius
Radavičiai
herbas "Rudnica"
herbas "Rudnica"
Gimė 1837 m.
Kaltinėnų parapijoja, Milių viensėdys, netoli Varsėdžių
Mirė 1897 m. gruodžio 26 d. (~60 metų)

Jonas Radavičius (1837 m. – 1897 m. gruodžio 26 d.) – prelatas, kovotojas už lietuvybę carizmo priespaudos metais.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Kaltinėnų parapijoje, Milių viensėdyje, netoli Varsėdžių, katalikiškoje, pasiturinčių bajorų šeimoje. Mokėsi Kėdainiuose. Baigęs Šiaulių gimnaziją įstojo į Varnių kunigų seminariją, studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigus jam suteiktas teologijos magistro laipsnis.

1864 m. įšventintas į kunigus. 18641869 m. paskirtas Panevėžio gimnazijos kapeleonu. 18691885 m. klebonavo Smilgiuose. 1880 m. paskirtas Peterburgo dvasinės kolegijos asesoriumi, 1883 m. – kapitulos kanauninku, 1885 m. – prelatu ir Joniškio klebonu. Palaidotas Kaltinėnų kapinėse.

Prelatas J. Radavičius rėmė lietuvybę, surinko ir po savo mirties muziejui paliko gausią herbarijų ir mineralų kolekciją. Klebonaudamas Smilgiuose prisidėjo prie šios vietovės kraštovaizdžio gerinimo: jo rūpesčiu suremontuota bažnyčia, sutvarkytos kapinaitės, palaikė žemaitišką kultūrą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Adomas Dambrauskas-Jakštas, Juozas Tumas-Vaižgantas. Užgesę žiburiai / Biografijų ir nekrologų rinkinys. – Kaunas, 1930. – 260–266 psl.