Jonas Marčiukaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Jonas Marčiukaitis (1911 10 09 Balbieriškis, Marijampolės vls. ir aps.- 1974 06 05 Darmštatas, Vokietija, palaidotas Valdfridhofo / Waldfridhofo kapinėse), karininkas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvai Petronėlė Varankiūtė- Marčiukaitienė (1889-1964) ir Motiejus Marčiukaitis (1877-1942) buvo ūkininkai. Antras vaikas iš aštuonių. Tėvas 1918 buvo išrinktas į pirmąją nepriklausomos Lietuvos Balbieriškio valsčiaus tarybą, vienas pirmųjų šio valsčiaus vadovų. Dėdė Juozas Marčiukaitis buvo žymus visuomenės veikėjas, fotografas.

Žmona Aldona (Danutė?), sūnus Alvydas ( m. 1944).[1]

1930 baigė Prienų "Žiburio" gimnaziją. Dirbo valdininku VRM. 1932 įstojo į VDU Teisių fakultetą. 1932 08 22 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje.[1]

1934 09 15 baigė Karo mokyklą Kaune (XVI laida), suteiktas pėstininkų jaunesniojo leitenanto laipsnis. Buvo paskirtas į 6 pėstininkų pulką Plungėje.[1]

1936 12 31 pakeltas į leitenantus.1937 04 06 paskirtas 2 bataliono ūkio būrio vadu, 1939 10 16 - Vilniaus komendantūros 1 apsaugos kuopos vyr. karininku.[1]

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos 215 šaulių pulko būrio vadu.[1]

Kilus Vokietijos- SSRS karui, traukiantis su pulku, 1941 07 08 sužeistas, paimtas į vokiečių nelaisvę, gydytas Kauno karo ligoninės belaisvių skyriuje.[1]

1944 pasitraukė į Vokietiją. Dirbo karo pramonėje, buvo sužeistas. Pasveikęs mokytojavo Kaselio pabėgėlių stovykloje, vėliau dirbo lietuvių darbo dalinyje prie JAV kariuomenės.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 Lietuvos kariuomenės karininkai 1918 - 1953", V t., p. 152-153, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius, 2005.